Prancūzijos žiniasklaidoje šią savaitę nagrinėjamos Libijos problemos, ir jau ne pirmą savaitę aptariami artėjantys prezidento rinkimai – kaip jiems ruošiasi dabartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy ir savo kandidato tebeieškanti Socialistų partija.
„Le Monde“
Libijos valdžia nesiruošia pasiduoti
Tarp Libijos lyderio Muammaro Gaddafio vaikų Saifas Al-Islamas išsiskyrė kaip norintis reformuoti Libiją, rašo „Le Monde“. Vasario mėnesį prasidėjus ginkluotam pasipriešinimo judėjimui, antrasis „Libijos vedlio“ sūnus per televiziją pažadėjo tęsti karą prieš sukilėlius „iki paskutinio vyro, paskutinės moters, paskutinės kulkos“. Kaip ir M. Gaddafiui, dabar dėl jo išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis. „Le Monde“ pateiktame interviu S. Al-Islamas atskleidžia savo požiūrį į tarptautiniu tapusį konfliktą.
M. Gaddafio sūnaus nuomone, sukilėliai bet kokiu atveju pralaimės – ar būtų su NATO, ar be jos. Pačią aljanso operaciją jis vadina „kvaila“ ir „prastai paruošta“, kitaip tariant, „greito maisto kampanija“. NATO atstovus S. Al-Islamas apibūdina kaip „gangsterius“ bei „nusikaltėlių grupę“, nes jie visomis pastangomis stengiasi nužudyti jo tėvą.
Kalbėdamas apie sukilėlius M. Gaddafio sūnus juos lygina su „labai savimi pasitikinčiomis žiurkėmis“ bei „išdavikais“, veikiančiais išvien su europiečiais ir amerikiečiais, kad išnaikintų Libijos tautą. Pasak jo, dar visai neseniai sukilėliai buvo „niekas“, o dabar juos priima didžiųjų valstybių (Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV) valdžios atstovai. Šiaip ar taip, tauta jų nepalaiko. Be to, sukilėlių yra tik keletas šimtų, o jėgos jiems suteikia NATO pajėgos. M. Gaddafio sūnus įsitikinęs, kad su tokiais sąjungininkais ir pats Peliukas Mikis atsilaikytų.
S. Al-Islamo teigimu, jo šalį krečiantis konfliktas sukasi apie pinigus ir naftą, o Libija yra „milžiniškas pyragas, kurį užsienio šalyse norima pasidalinti“.
Santykius su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, pas kurį 2007 m. Paryžiuje lankėsi M. Gaddafis, „Le Monde“ kalbintas libis sako kadaise galėjęs apibūdinti kaip „ypatingus“ ar net šeiminius. Libijos valdžia Prancūzijos prezidentą laikė „geriausiu draugu Europoje“.
Pasak S. Al-Islamo, Prancūzijos prezidento pyktis kilo tada, kai Libija atsisakė pasirašyti „daugybę sandorių“. Verta priminti, kad praeitą savaitę prancūzų žiniasklaidoje pasirodė oficialūs pranešimai apie Prancūzijos tiekiamus ginklus sukilėliams.
Duodamas interviu S. Al-Islamas NATO, o ypač amerikiečių įsitraukimą į konfliktą lygino su Vietnamo karu. Pasak jo, sąjungininkai turi nuolat grįžti į savo karines bazes, o toks kovos būdas jiems niekada neleis kontroliuoti Libijos. Konfliktas baigsis vietinių žmonių naudai.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)