Nuo tada, kai šiais metais daugumą Prancūzijos Senate iškovojo politinės kairės stovykla, ji drąsiai svajoja apie tolimesnes pergales per 2012 metų prezidento ir Nacionalinės asamblėjos, žemųjų parlamento rūmų, rinkimus. Tačiau toks „rožinis scenarijus“ būtų katastrofa dabartinei valdančiajai dešinei, rašo „Le Figaro“. Dienraštis taip pat primena, jog per Francois Mitterando valdymą bent Senatas sugebėjo išlikti „dešiniųjų tvirtove“.
Jeigu kitais metais kairieji prezidento krėsle išvys savo ideologinį atstovą, rinkėjai iš inercijos jiems gali rezervuoti ir Nacionalinės asamblėjos daugumą. Tokiu atveju rožine spalva nusidažys prezidentūra, vyriausybė ir abeji parlamento rūmai. Nuo 2002 metų iki šių metų rugsėjo, kai Senatas atiteko politinės kairės atstovams, pagrindinėse nacionalinės institucijose valdžia priklausė dešiniesiems. Šiuo metu politinė kairė yra įsitvirtinusi savivaldos lygmenyje. Jai priklauso dauguma 21 regione (iš 22), 61 departamente (iš 101) ir 27 miestuose su daugiau nei 100 tūkst. gyventojų (iš 39 miestų).
„Le Figaro“ cituoja centristą Francois Bayrou, kuris jau gegužės mėnesį prakalbo apie „rožinį scenarijų“. Pasak jo, Socialistų partijos kandidato išrinkimas į prezidento postą reikštų, jog vienose rankose būtų sutelkta visa valdžia tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygiu. Tokios situacijos Prancūzija nematė jau 30 metų, sakė ekspertas Rolandas Cayrolas.
Tiesa, metų viduryje centristo žodžiai skambėjo kaip sutirštinta spekuliacija. Mat Senate kairieji dar neturėjo daugumos. Tačiau gruodžio pradžioje F. Bayrou, kuris taip pat kandidatuoja į prezidento postą, baimė dėl kairiųjų monopolistinio valdymo buvo girdima jau garsiau. Jo teigimu, šalis neišbris iš ją slegiančių problemų, jeigu visa valdžia, pradedant pačia mažiausia komuna ir baigiant prezidento postu, atiteks socialistams.
Dešinieji mąsto panašiai. „Jeigu kairės stovyklai atiteks visa valdžia, ji parklupdys visą šalį nepraėjus nė šešiems mėnesiams“, – „Le Figaro“ cituoja vieną politinės dešinės atstovą. Pasak kito dešiniųjų politiko, simpatija kairiesiems reikštų, jog prancūzai nesuprato dabartinio prezidento Nicolas Sarkozy kasdienių įsipareigojimų, siekiant gyventojus apsaugoti nuo krizės pasekmių. Trečio šaltinio teigimu, „rožinis scenarijus“ reikštų sumažėjusį pliuralizmo reikšmingumą šalyje ir keltų grėsmę „valstybės institucijų pusiausvyrai“.
Kairieji neslepia tikintys savo sėkme ir tikina, jog jiems laimėjus prezidento rinkimus, fortūna juos galėtų lydėti ir per rinkimus į Nacionalinę asamblėją. Tokios rinkimų maratono baigties nekantriai laukia ir regioninių tarybų pirmininkai. Jie viliasi, kad centrinė valdžia jiems patikės naujas atsakomybes ekonomikos srityje. Taip pat bus įgyvendintos šalies decentralizacijos ir fiskalinė reformos.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)