„Latvijoje kartojamas Lietuvos scenarijus, tačiau „Snoro“ banką gelbstintiems lietuviams lengviau – jie gali pasimokyti iš mūsų klaidų, padarytų su „Parex“. Taip „Snorui“ priklausančio „Latvijas Krajbanka“ veiklos sustabdymą komentuoja Latvijos žiniasklaida bei finansų analitikai.
Dar praėjusią savaitę „Latvijas Krajbanka“ vadovai ramino: „Snoro“ bėdos jų tiesiogiai nepalies ir „Latvijas Krajbanka“ toliau dirbs stabiliai. Netgi norėta maždaug 250 mln. litų padidinti banko pagrindinį kapitalą, kad „Snoro“ bėdos jam turėtų kuo mažiau įtakos.
Pasak tuometinių banko vadovų, galimybe investuoti į „Latvijas Krajbanka“ domimasi tiek rytuose, tiek vakaruose.
Analitikai tokius pareiškimus vertino skeptiškai, pabrėždami, kad jie labiau skirti indėlininkams nuraminti.
Mat Finansų ir kapitalo rinkų komisija (FKRK) jau praėjusią savaitę buvo apribojusi visas „Latvijas Krajbanka“ finansines operacijas iki 100 tūkst. eurų per mėnesį. Klientai buvo raminami, kad indėliams iki 100 tūkst. eurų ir jų palūkanoms jokios grėsmės nėra – jie apdrausti.
Tuo metu pirmadienį jau prabilta apie galimą „Latvijas Krajbanka“ tarybos bei valdybos pakeitimą. Taip pat pasirodė informacijos apie banko finansines problemas, apie kurias iki šiol nebuvo kalbama. Prognozės išsipildė su kaupu – pirmadienį vėlai vakare Finansų ir kapitalo rinkos komisija ne tik nušalino „Latvijas Krajbanka“ vadovus, bet ir sustabdė banko veiklą.
Pasak komisijos atstovų, banke konstatuotas lėšų trūkumas, tiesa, konkreti suma nebuvo įvardinta. FKRK paskyrė savo įgaliotinius, kuriems pavedė valdyti banką bei rūpintis jo aktyvų saugumu. Pažadėta daryti viską, kad indėlininkai nenukentėtų.
Analitikai tokius žingsnius vertina gana palankiai. 2008 metų rudenį į finansines bėdas įklimpus „Parex Banka“ , valdžios institucijos ilgokai delsė įsikišti, todėl iš banko per labai trumpą laiką išplaukė šimtai milijonų latų.
Pasak analitikų, dabar tokiam scenarijui kelias užkirstas.
Komercinių bankų asociacijos prezidentas Martinis Bičevskis žiniasklaidai sakė tikįs, kad Latvijai pavyks išvengti vadinamojo „domino“ efekto ir kiti šalies bankai finansinių bėdų neturės. Padėtį lengvina tai, kad „Latvijas Krajbanka“ – palyginti nedidelis bankas.
Tačiau M. Bičevskis abejoja, ar „Latvijas Krajbanka“ galės atnaujinti savo veiklą. Jo teigimu, Europoje vis labiau įsiplieskia nauja krizė, ji tikrai vienaip ar kitaip palies ir Latviją, tad teks būti itin atsargiems. M. Bičevskis taip pat nedrįso prognozuoti, ar valstybė ryšis perimti „Latvijas Krajbanka“.
Kitų finansų analitikų teigimu, tolesni Latvijos vyriausybės veiksmai labai priklausys nuo Lietuvos Vyriausybės veiksmų. Jei, kaip žadama Lietuvoje, du trečdalius „Krajbank“ akcijų valdantį „Snoro“ banką padalinus į dvi dalis ( „gerąją“ ir „blogąją“), „Latvijas Krajbanka“ pateks į „blogąją“ dalį, Latvijos vyriausybė bus priversta gelbėti savo banką, kad apsaugotų indėlininkų interesus.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)