Latvijoje vis garsiau skamba rusakalbių gyventojų reikalavimas suteikti jiems pilietybę. Jau pradėti rinkti parašai dėl referendumo, kuriame būtų keičiamas Pilietybės įstatymas. Parašų rinkimo akciją rengia prorusiška organizacija „Už lygias teises“.
Pasak dienraščio „Latvijas avize“, „Už lygias teises“ net nėra oficialiai įregistruota kaip organizacija, todėl ją veikiau reikėtų vadinti bendraminčių sambūriu. Jo gretose yra rusakalbių politikų, žurnalistų, radikaliojo judėjimo „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ atstovų.
Parašai pradėti rinkti dar rugsėjo mėnesį. Jei iki birželio pradžios pavyks surinkti bent 10 tūkst. parašų, bus pradėtas didysis parašų rinkimas dėl Pilietybės įstatymo pataisų. Tuomet reikėtų surinkti per 150 tūkst. (dešimtadalio visų rinkėjų) parašų.
Jei parlamentas šį klausimą atsisakytų svarstyti, turėtų būti rengiamas referendumas. Kaip rašo „Latvijas avize“, toks referendumas Latvijai būtų itin pavojingas. Jei Konstitucijos pataisoms dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba Latvijoje (dėl to jau numatyta referendumo data) būtina bent pusės visų rinkėjų pritarimo (apie 770 tūkst.) , tai Pilietybės įstatymo pataisoms pakaktų ir pusės į referendumą atėjusių gyventojų pritarimo.
Nors kol kas surinkta vos 500 parašų, akcijos rengėjai padėties nedramatizuoja. Ruošiantis referendumui dėl rusų kalbos, sąmoningai nenorėta painioti rinkėjų. Pasibaigus referendumo dėl kalbos batalijoms, parašų dėl pilietybės akcija turėtų vykti sparčiau.
„Per 20 metų šalis įklampinta į didžiulę politinę bei ekonominę bedugnę. Politinis elitas prarado realybės jausmą ir visaip stengiasi išsilaikyti valdžioje. Tai jam nesunkiai sekasi, nes daugiau kaip 300 tūkst. pilietybės neturinčių rusakalbių neturi teisės tarti savo žodį. Tai – pagrindinė visų bėdų priežastis“, – „Latvijas avize“ cituoja dar vieną vietos rusų aktyvistą Jurijų Petropavlovskį.
Laikraštis taip pat atkreipia dėmesį, kad nei valdžios pareigūnai, nei specialiosios tarnybos į naująją akciją beveik nereaguoja. Panašiai elgtasi ir prasidėjus parašų rinkimui dėl rusų kalbos. Susigriebta pernelyg vėlai, kai aistros jau buvo pernelyg įsiliepsnojusios.
Spausdinti
Penktoji kolona. O kodėl jie nenori natūralizuotis, kaip ir visi kiti, siekiantys įgyti pilietybę?
Per visa laika nuo Latvijos nepriklausomybes atkurimo daugelis ju galejo padaryti nemaza pazanga besimokinant Latviu kalbos.
kad jiems visiškai nebūtina natūralizuotis. Rusija per dešimtmetį stipriai padidino informacinę įtaką, o mes ir latviai į tai žiūrime liberaliai. Jei nieko nesikeis, rusai ir toliau tik įžūlės.