, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Pasaulis

Latvija. Sėkmės istorija?

Laura Gabrilavičiūtė | 2013-01-10

V. Dombrovskis tiki euro zonos ateitimi. ("Reuters" nuotr.)

Latvija tikisi kitų metų sausį tapti 18-ąja euro zonos nare. Regis, kaimynei tai padaryti pavyks. Vis dėlto iš krizės duobės besikapstančios Latvijos istoriją vadinti sėkmės, kaip tai daro kai kurie ES politikai ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, nebūtų visiškai tikslu.

 

Latvijos politikai iš tiesų nepriekaištingai atliko savo darbą kovodami su ekonomikos krize, o jų pastangas greičiausiai vainikuos euro įvedimas. Tačiau daliai paprastų gyventojų nuo to nė kiek ne lengviau – nedarbo lygis ir emigracija išlieka aukštumose.

Šalies kaimynės ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis neseniai pranešė, kad vasarį Latvija oficialiai prašys ES pareigūnų leidimo prisijungti prie euro zonos. „Mes nemanome, kad euro zona yra skęstantis laivas. Mes vis dar matome daugiau pliusų nei minusų“, – dėstė V. Dombrovskis.

„Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija“, – Latvijos siekius komentavo „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, griežta fiskalinė politika ir stabilus tolimesnis ūkio atsigavimas sudaro prielaidas atitikti Mastrichto kriterijus. Valstybės skola 2012 m. antrą pusmetį sudarė 43 proc. BVP, o biudžeto deficitas šiemet gali būti mažesnis nei 3 proc. „Be to, lapkritį Latvija atitiko infliacijos kriterijų“, – pridūrė V. Klyvienė.

Kol kas šalis kaimynė neatitinka vyriausybės vertybinių popierių ilgalaikių palūkanų normos kriterijaus. Tačiau euro zonos krizės kontekste šis punktas yra labiau formalumas, o ne reali kliūtis planuojant įsivesti eurą. „Mes esame čia, kad atšvęstume jūsų pasiekimus“, – dar vasarą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde kalbėjo konferencijoje Rygoje. Anot jos, TVF didžiuojasi galėdamas būti Latvijos sėkmės istorijos dalimi.

Gali būti, kad kaimynės ekonomika praėjusiais metais augo sparčiausiai ES. Latvijos finansų ministerija prognozuoja, kad šalies BVP šiemet pakils 3,7 proc.

 

Kritika kritikui

Ekonomikos padėtis Latvijoje iš tiesų nebėra tokia prasta, kokia buvo prieš kelerius metus. Vis dėlto, nepaisant komentarų apie nuostabią sėkmės istoriją, ji išlieka sudėtinga, kaip „The New York Times“ naujienų svetainėje publikuotame komentare teigė ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.

„Latvijos liaupsinimas mums daugiau pasako apie tai, kuo nori tikėti Europos politikos elitas, o ne apie tikrąją šalies patirtį ar makroekonomikos pagrindus“, – pabrėžė P. Krugmanas. Jis teigė, kad nedarbo lygis Latvijoje išlieka labai aukštas, o jo mažėjimas turi daug bendra su emigracija.

Tokią ne vienus metus dėstomą P. Krugmano poziciją yra kritikavęs Vašingtone įsikūrusio Petersono instituto ekonomistas Andersas Åslundas. Jis įsitikinęs, kad Baltijos valstybes Nobelio premijos laureatas kritikuoja dėl asmeninių nuoskaudų – nepasitvirtino jo sena prognozė, kad šios šalys neišsigelbės nuo krizės, jeigu nedevalvuos savo valiutų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/top.scbmedia.eu/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 215

KOMENTARAI (1)

Gytis    2013-01-09 09:51

Skaitau P.Krugmano blogą nuo 2008-ųjų ir manau, kad jis tikrai niekada nelieja jokių nuoskaudų. Priešingai, visada šaiposi iš tokių nevykėlių ekonomistų / vykėlių propagandistų, kaip tūlas Aslundas. Krugmanas visada teigė, kad Baltijos šalys būtų daug lengviau pakėlusios krizę, jei būčių vykdžiusios nepriklausomą monetarinę politiką. Tiesa, nežinau, ar jis žinojo, kad visose šalyse diduma skolų buvo ir tebėra denominuota užsienio valiutomis, todėl devalvacija gali sužlugdyti skolininkus, jei kartu nebūtų sprendžiamas skolų nurašymo klausymas.

O apskritai visos šios pasakos apie Baltijos tigrų “stebuklingą” atsigavimą yra šnipštas. Net visiškai subliuškęs kamuolys šiek tiek nuo grindų atšoka. Kas čia per atsigavimas, jei net emigravus šitiekai rankų ir protų, nedarbas viršija 10%. Na nebent kalbėsim apie pelnus…

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e