25 proc. siekiantis nedarbas, 50 proc. nedarbas tarp jaunimo, masiniai protestai prieš reformas ir vis prastėjantys kredito reitingai – tai Ispanijos vyriausybės vadovo Mariano Rajoy galvos skausmas ir kasdienybė.

Tačiau tai dar ne viskas – finansine šalies padėtimi ir neteisinga mokesčių sistema pasipiktinę Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai nusprendė, kad atsiskyrimas nuo Madrido padėtų susitvarkyti su finansinėmis problemomis. Nemaža dalis katalonų norėtų matyti naują valstybę Pietų Europoje su sostine Barselona.

20 proc. viso regiono gyventojų, nešinų nacionalistines nuotaikas demonstruojančiais plakatais, priverstų nerimauti kiekvieną daugiatautės valstybės vadovą. Ir taip problemų į kampą užspęstam Madridui katalonų siekiai turėtų atrodyti kaip pasaulio pabaiga.

Katalonija – turtingiausias Ispanijos regionas, kurio ekonomiką galima lyginti su Austrijos. Barselona kasmet Madridui sumoka daugiau nei 16 mlrd. eurų mokesčių. Analitikų vertinimu, tai sudaro 6–8 proc. Katalonijos bendrojo vidaus produkto. Rugpjūčio pabaigoje katalonai, atsakingi už penktadalį Ispanijos ekonomikos, paprašė centrinės valdžios skirti Barselonai daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad regionas galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Ispanijos premjeras M. Rajoy, atsakydamas į tai, katalonų lyderio Arturo Maso pareikalavo suteikti daugiau galių centrinei valdžiai regione – taip esą būtų užtikrinta, kad lėšos būtų paskirstytos tikslingai. Madridas taip pat pareikalavo, kad Barselona labiau taupytų ir sumažintų biudžeto deficitą. Būtent šie reikalavimai, pateikti mainais į finansinę pagalbą, tarp Madrido ir Barselonos įskėlė nesutarimų kibirkštį, kuri netrukus sukėlė nemenką gaisrą.

Centro dešiniųjų susivienijimo „Convergència i Unió“ (isp. Susiliejimas ir sąjunga) ir Katalonijos regiono prezidentas A. Masas, kovodamas dėl paramos iš nacionalinio šalies biudžeto, teigė, kad katalonai sumoka kur kas daugiau lėšų, nei kiti šalies regionai, tačiau sulaukia daug mažiau paramos ir investicijų sunkmečiu. Katalonų biudžeto karpymai buvo daugiau negu 10 proc. didesni nei bet kuriame kitame Ispanijos regione.

Vis dėlto Barselona negali apsimetinėti, kad yra niekuo nesusijusi su Ispanijos problemomis. Katalonija yra ne tik turtingiausias, bet ir daugiausia prasiskolinęs šalies regionas. Barseloną slegia 46 mlrd. eurų skola iš 140 mlrd., kuriuos skolingos visų regionų valdžios. Ispanijos premjeras teigė esantis priverstas taupyti, kad sumažėtų biudžeto deficitas. Tuo tarpu A. Maso noras sulaukti dotacijų be jokios papildomos priežiūros dabartinėmis aplinkybėmis atrodo kiek arogantiškas. Pats Madridas nebegali visiškai laisvai skirstyti lėšų – Ispanijos valdžios veiksmus akylai seka tarptautinės institucijos.

Nors Katalonijos nepriklausomybės idėja virpina vietinių širdis, šiai idėjai yra ir teisinių kliūčių. Pirmiausia, Katalonijos pasitraukimas iš Ispanijos prieštarautų šalies konstitucijai. Nors, katalonų lyderio teigimu, konstitucijos gali būti keičiamos, tam prireiktų visos šalies regionų ir parlamento pritarimo. O tai dabar atrodo neįmanoma. Be to, atsiskyrusi Katalonija taptų apsupta Europos Sąjungos valstybių. A. Masas jau kreipėsi į ES institucijas klausdamas, kaip Katalonija galėtų tapti visaverte ES nare, tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Garcia-Margallo, užbėgdamas įvykiams už akių, patikino, jog Madridas vetuotų bet kokį siūlymą į Europos Sąjungą priimti atskilusią Kataloniją.2 psl. >>