, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Jungtinių Valstijų spauda šią savaitę toliau narsto Atėnų finansinės padėties beviltiškumą. Graikijos ekonomika žlugo, šalies bankrotas neišvengiamas – tokius nuosprendžius skelbia keli JAV leidiniai. Dar viena tema – Palestinos valstybingumo klausimas, kuris ir vėl parodė Europos ir JAV politikos skirtumus. Tačiau vargu ar galima tikėtis greitų ir radikalių pokyčių, kurių siekia palestiniečiai.
Kaip baigsis graikiškoji tragedija?
Atėnų bankrotas, ko gero, neišvengiamas, tad pasauliui vertėtų deramai pasiruošti, įspėja žurnalas „Newsweek“.
Europos bankų akcijos krenta. Maža to, agentūra „Moody‘s“ nurėžė dviejų didžiausių Prancūzijos bankų reitingus. Visa tai galima vertinti kaip makabriškos politikos, kuri buvo vykdoma pastaruosius 18 mėnesių, rezultatą. Reaguodami į susidariusią situaciją, daugelio šalių centriniai bankai ruošiasi Graikijos kapituliacijai, nors nepataisomi optimistai, kaip Angela Merkel, Nikolas Sarkozy ir George’as Papandreou, vis dar tikisi stebuklo.
Anot „Newsweek“, laikas pažvelgti tiesai į akis. Pusantrų metų buvo tikimasi, kad fiskalinės drausmės neišmokusi šalis sugebės susitvarkyti, tačiau iš šalies atrodo, kad Graikijos žmonės nėra pasiruošę taupyti. Dėl to kenčia ne tik graikai, bet ir kitos skolose skęstančios valstybės, kaip Airija ar Portugalija, o kartu – ir visa Europos politika.
„Nuolaidžiavimas ir Europos mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas privertė virpėti Vokietijos ir Prancūzijos politikos pamatus, mat minėtų šalių mokesčių mokėtojai prarado pasitikėjimą politikais, kurie bando spręsti problemas šalies, kuri, panašu nenori būti gelbėjama“, – teigiama žurnale.
Graikijos skolų nurašymas smarkiai supurtytų Europos bankų pamatus.
Didžiausių Senojo žemyno ekonomikų vadovų noras nukreipti ugnį nuo šlubuojančių Italijos ir Ispanijos ekonomikų davė priešingą reakciją. Rinkos dalyviai nebetiki politikų pažadais ir vis aktyviau palieka Europą. Kuo dažniau A. Merkel ir N. Sarkozy kartoja, kad Graikijos ateitis yra euro zonoje, tuo blogiau eurui.
„Newsweek“ priėjo išvados – Graikijos ekonomika žlugo. Vien augančioms palūkanoms padengti kitąmet reikėtų 25 proc. biudžeto įplaukų, tuo tarpu asmenys, turintys rinkti padidintus mokesčius, streikuoja. Valstybės turto privatizavimo planai taip ir liko planais – nebent ES ir Tarptautinis valiutos fondas surinks 8 mlrd. eurų, nes jau spalį Atėnams nepakas lėšų finansuoti viešąjį sektorių, mokėti algas.2 psl. >>
Apie Izraelio ir Palestinos konfliktą galima būtų parašyti visą straipsnį (kad ir InteligentLife ar IQ žurnaluose). Mano nuomone, tema pakankamai įdomi būtent lietuviams – palyginti neseniai atgavusiems šalies nepriklausomybę. Gražu būtų pamatyti laiko lentelę su įvykiais, kurie vyko konflikto metu (tarkime 2008m. Izrealio pajėgų užpultas Turkijos laivas ir nužudyta įgulą).