, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Pirmadienį per spaudos konferencijos pertrauką bandžiusio nusišauti Lenkijos karo prokuroro Mikolajaus Przybylo gyvybei pajojus nebegresia. M. Przybylas buvo išvežtas į ligoninę, kur jam atlikta veido srities kaukolės kaulų operacija.
Karo prokuroras vadovavo tyrimui dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai apie Smolensko tragediją, kur žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir daug kitų Lenkijos politinio elito atstovų. Įtariama, kad tiriant informacijos nutekinimą buvo klausomasi žurnalistų pokalbių.
Prokuroras tvirtino, kad , kad žurnalistų pokalbių nebuvo klausomasi – buvo tiriami tik Smolensko avariją tyrusio prokuroro Mareko Pasioneko veiksmai.
Praėjusiais metais prokuroras Marekas Pasionekas, vadovavęs Smolensko katastrofos priežasčių tyrimui, buvo nušalintas nuo šių pareigų įtarus jį slapta nutekinus medžiagą žiniasklaidai. Tačiau jam taip ir nebuvo pareikšti oficialūs kaltinimai.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ tvirtinimu, tiriant tragediją prokurorai ir tyrėjai mažiausiai šešis kartus prašė leisti klausytis žurnalistų pokalbių. Be to, jie be teismo leidimo bandė išsireikalauti iš mobiliojo ryšio operatorių žurnalistų skambučių ir žinučių išklotines.
Prokuroro M. Przybylo mėginimas nusižudyti sukrėtė Lenkiją. Žiniasklaida bando rasti atsakymą kas pastūmėjo prokurorą link tokio drastiško sprendimo.
Piotras Pytlakowskis, savaitraščio „Polityka“ apžvalgininkas, savo komentare klausia, prieš ką buvo nukreiptas toks tragiškas protestas. „Prokuroras A. Przybylas per spaudos konferencija išvardijo savo priešus. Tai – generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas, jo atstovas spaudai, du prokurorų profsąjungų veikėjai, politiškai susiję su opozicine „Teisės ir teisingumo“ partija, bei jo paties šefas, karinės prokuratūros vadas Krzysztofas Parulskis. Žurnalistus, nuo kurių prasidėjo visa avantiūra, neįrašė į priešų sąrašą, o tik pavadino manipuliacijų aukomis. Vis dėlto galima tvirtinti, kad jo protestas buvo nukreiptas prieš karinės prokuratūros likvidavimą. Pasak jo, kažkam svarbu likviduoti struktūrą, kuria efektyviai tiria korupciją kariuomenėje ir šimtamilijonines aferas.“
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ sudarė M. Przybylo ištirtų ir tiriamų aferų sąrašą. Nuo 2007 metų, kai karinėje prokuratūroje sukurtas specialus skyrius, turėjęs užsiimti organizuotų nusikaltimų tyrimu ir kuriam vadovavo M. Przybylas, teismai pagal surinktus įrodymus į kalėjimus pasodino 98 žmonės. O dabar jo skyrius tiria konkursus dėl karinės technikos remontų, vertų šimtų milijonų.
„Šitie fiktyvūs konkursai – tai ne tik milijonai, kuriuos prarado valstybės biudžetas. Tai ir grėsmė mūsų kariškiams Afganistane, kur buvo siunčiama blogai suremontuota technika“, –per spaudos konferenciją kalbėjo karo prokuroras. M. Przybylas aiškino, kad jo prokurorai priartėjo prie aferos išsiaiškinimo, o išpuoliai prieš jį yra tai „karinės mafijos“ bandymai numarinti bylas.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)