Europos Sąjunga neturėtų tikėtis, kad gali paveikti situaciją Baltarusijoje. Tokias išvadas daro Lenkijos tarptautinių santykių instituto diskusijos dalyviai.
Seminare „Lenkija ir Baltarusija – diplomatinė krizė dvišalių santykių 20-mečio proga“ aptarta naujausia diplomatinė krizė tarp Baltarusijos ir Lenkijos bei kitų ES salių.
Vasario pabaigoje ES išplėtė Baltarusijos politikų ir valdininkų sąrašą, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES. Reaguodamas į naujas sankcijas Minskas paprašė Lenkijos ir ES ambasadorius palikti Baltarusiją ir sudarė savo juodąjį sąrašą – opozicijos veikėjų, kuriems uždrausta palikti Baltarusiją.
Kamilio Klysinskio iš Rytų Europos tyrimų centro teigimu, ES turėtu sumažinti savo lūkesčius, kad Baltarusijoje dar įmanomas įvykių scenarijus, kuris vyks pagal ES norus. „Baltarusijos nepavyks ištraukti iš Rusijos gniaužtų. Ir Briuselis tai jau suprato. Didesnei Europos daliai Baltarusija nebėra įdomi“, – mano ekspertas. Vis dėl to ES turėtų neatsitraukti ir toliau daryti lengvą spaudimą Minskui bei reikalauti išlaisvinti politinius kalinius, remti pilietinę visuomenę.
Ekspertas mano, kad A. Lukašenkai ES sankcijos nebuvo netikėtos ir tapo jam patogiu pretekstu eskaluoti konfliktą su ES. Šis konfliktas tapo žaidimo su Rusija elementu. „Tokiu būdu jis nori parodyti savo lojalumą Kremliui ir gauti iš jo finansinę pagalbą. Prezidentas Lukašenka bando „parduoti“ Rusijai konfliktą, kurį pats eskaluoja ir taip bando nors šiek tiek išplėšti iš Kremliaus. Vis dėlto šis žaidimas neduos laukiamų efektų. Kremlius nėra toks naivus“, – mano K. Klysinskis. Ekspertas pastebėjo, kad rudenį Baltarusijoje įvyks parlamento rinkimai ir A. Lukašenkai reikalingas išorinis priešas, kad galėtų sustiprinti savo autoritetą.
Su ekspertu iš Rytų Europos tyrimų centro sutinka Wojciechasas Brodziczius-Smolinskis iš Tarptautinių santykių centro. Jis mano, kad ES turėtu mažinti savo lūkesčius, kad gali paveikti A. Lukašenką ir situaciją Baltarusijoje. Nepaisant pastangų ir bandymų keisti situaciją Baltarusijoje ES nerado veiksmingos priemonės. O viskas dėl to, kad bendradarbiavimas su Vakarais iš A. Lukašenkos reikalauja per daug pasiaukojimo, veiksmų, kurie galų gale gali baigtis valdžios praradimu. O toks variantas jam kol kas netinka“, – mano W. Bogiczius-Smolinskis.
Ekspertui nepatinka ir per mažas Baltarusijos opozicijos aktyvumas: „Norėčiau, kad Europoje apie Baltarusiją būtų kalbama opozicijos, o ne Lenkijos pastangų dėka“. A. Lukašenka užsipuolė Lenkiją būtent dėl to, kad šį ES bando kurti politiką Baltarusijos atžvilgiu.
Baltarusijos opoziciją bandė apginti Alesas Zarembiukas iš Baltarusių namų, kurie įsikūrę Varšuvoje. A. Zarembiukas pripažino, kad opozicija ne visada yra veiksminga, bet taip yra dėl A. Lukašenkos režimo represijų. Ir pabrėžė, kad Lenkija „visada buvo Baltarusijos opozicijos advokatė. Tik Lenkijos pastangų dėka Briuselyje kalbama apie Baltarusiją. Didelės valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, labiau suinteresuotos Arabų pavasariu“, – sakė A. Zarembiukas. Tačiau ir Baltarusijos opozicijos atstovas mano, kad Lenkija neturi vieningos politikos Baltarusijos atžvilgiu ir dažniausiai tik reaguoja į įvykius kaimynystėje.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)