, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
2008 metais pasaulį užklupusi finansų krizė nesitraukia, o tik keičia kryptį, perspėja „Deutsche Welle“. Į dabar euro zonoje susiklosčiusią sudėtingą situaciją šis Vokietijos naujienų portalas pataria žiūrėti kaip į uždarą ratą, kurį įsuko neva viską numatantys bankininkai. Jie įkaitino JAV būsto paskolų rinkas ir tol pardavinėjo vertybinius popierius, kol šie pavirto į nieko vertus popiergalius. Bankai, kurie kaupė tokius aktyvus, bankrutavo arba atsidūrė ties bankroto riba.
Kad būtų išvengta visiškos finansų sistemos griūties, į visą šį reikalą nutarė įsikišti valdžios institucijos. Tuomet ratas užsivėrė. Gelbėjant bankus, didinama valstybės skola, o nuo to anksčiau ar vėliau nukentės valstybės skolinimosi reitingas. Bankai, pirkdami valstybės obligacijas, yra ir didžiausi valstybės kreditoriai, todėl reitingo sumažinimas vėl silpnina bankus.
Graikija beviltiškai nugrimzdo į skolas, o kai kurie bankai, daugiausia Graikijos, Prancūzijos ir Ispanijos, turi bevertėmis tapusių šios šalies obligacijų. „Deutsche Welle“ daro išvadą, kad todėl ant slenksčio – dar viena bankų krizė. Ji dar didesnį pagreitį įgaus, jei nemoki taps ir Italija. Juk tuomet šios šalies vyriausybės obligacijos taip pat taps bevertės.
Tačiau ne visų šalių sunkumus sukėlė bankininkai. „Deutsche Welle“ pastebi, kad Italijos ekonomikos problemos nesusijusios su bankų krize. Ji turėjo įtakos, tačiau pagrindinė priežastis – fiskalinės disciplinos trūkumas.
Italijos skola nuo 1980 iki 1991 metų išaugo nuo 60 iki 100 procentų BVP. Dabar skola siekia 120 procentų. Panaši padėtis Graikijoje ir Belgijoje.
Iš Europos šalių tik Airija gali pasiteisinti, kad jos dabartinė skola (100 procentų BVP) išaugo dėl to, jog reikėjo gelbėti bankus. Prieš krizę Airija valstybės skolą buvo sumažinusi iki 25 procentų BVP.
Todėl „Deutsche Welle“ pataria bankininkams susilaikyti nuo itin rizikingų sandėrių.
Čia v