Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ ir nacionalinės televizijos naujienų laida „Panorama“ atskleidė, jog prokuratūra surinko pakankamai įrodymų, kad galėtų patraukti atsakomybėn buvusį Žvalgybos agentūros (ŽA) vadovą Zbigniewą Siemiatkowskį dėl slapto Lenkijos ir JAV bendradarbiavimo įkuriant slaptus CŽV kalėjimus Lenkijoje. Tyrimas buvo slaptas ir žurnalistai gavo informaciją neoficialiai. Būtent tai sukėlė emocijų bangą.
Dienraštis pastebi, kad apkaltinti ŽA vadovą tapo įmanoma po to, kai Aukščiausias teismas nusprendė, jog agentūra turi perduoti prokuratūrai visą medžiagą, susijusią su bendradarbiavimu su CŽV ir kalėjimo kūrimu Lenkijoje. Iki šiol žvalgai nenorėjo perduoti jokių dokumentų ir prokurorų tyrimas buvo įstrigęs.
Prokurorai nustatė, kad lenkai nežinojo, kaip amerikiečiai elgiasi su kaliniais – ar šie yra kankinami, ar įkalinami nekalti žmonės. Lenkai neturėjo jokio priėjimo prie kalėjimo – visas jo valdymas buvo atiduotas amerikiečiams.
„Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Wojciechas Czuchnowskis rašo suprantąs, kad lenkų politikus tuomet paveikė baimė ir pavojaus jausmas, vyravęs po „al-Qaeda“ išpuolių JAV. „Kiekviena Vakarų pasaulio šalis galėjo būti užpulta. Politikai manė, kad gina valstybės interesus – taip, kaip juos tada suprato, – rašo autorius ir priduria, kad jo laikraštis niekada nesmerkė valdžios. – Vis dėlto reikia pripažinti, kad blogai padaryta, kai vyriausybė perleido amerikiečiams kalėjimo kontrolę bei leido kalėjimui tapti nepriklausomu nuo lenkų teritoriniu vienetu. Tai gali reikšti, kad buvo paminta konstitucija. JAV savo teritorijoje nekankina žmonių, bet naudojasi kitų šalių paslaugomis, kurios įrengia JAV kontroliuojamas „juodąsias skyles“ savo teritorijoje. „Juodosios skylės“ statusas prieštarauja mūsų teisei bei žemina mūsų šalį“.
Vis dėlto komentatorius pabrėžia, kad būtų neteisinga šiandien reikalauti tuometinių vadovų galvų. Nors šie vadovai greičiausiai stos prieš teismą, W. Czuchnowskio manymu, teisėjai turėtų atsižvelgti į tuometines sudėtingos situacijos aplinkybes.
Į žurnalistų paskelbtą informaciją apie tyrimą dėl slaptų kalėjimų griežtai sureagavo Lenkijos Seimo specialiųjų tarnybų komitetas, kuris apkaltino prokuratūrą informacijos nutekinimu. Seimo narių teigimu, prokuratūra sukūrė labai pavojingą situaciją Lenkijai. Ypač dėl to, kad jau po dviejų mėnesių Lenkijoje įvyks Europos futbolo čempionatas. Komiteto nariai nori, kad Lenkijos specialiosios tarnybos atidžiai stebėtų pasaulinę, o ypač – islamo šalių žiniasklaidą bei analizuotų, ar Lenkijai nekils pavojus dėl informacijos apie CŽV kalėjimus atskleidimo.
Panašiai reagavo ir tuometis premjeras Leszekas Milleris, kuris dar kartą pakartojo, kad jis nieko nežinojo apie kalėjimus ir mano, kad tokių Lenkijoje nebuvo. Anot jo, dabartinė valdžia sukurpė šį skandalą tam, kad pridengtų dabartinę krizę ir įtampą dėl pensijų reformos. Jaroslawas Kaczynskis, dešinysis opozicijos lyderis, mano, kad šiuo skandalu premjeras Donaldas Tuskas bando pridengti savo vyriausybės bejėgiškumą tiriant Smolensko katastrofą.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)