Britų politikams ramybės vėl neduoda Europos Sąjunga bei nusilpusi euro zona, prie kurios gelbėjimo prisidėti nenorima, bet teks. Netikėtą politinį susiskaldymą sukėlė ir ambicingi Europos ekologiniai tikslai. Ne mažesnis galvos skausmas – užsitęsusi intervencija Libijoje, kuriai spauda negaili kritiškų komentarų. Britiškas tarptautinių santykių „desertas“ – naujas apsižodžiavimas su Argentina dėl Folklendo (Malvinų) salų priklausomybės.
„Financial Times“
Libija: visgi kieno pusėje laikas?
NATO intervenciją Libijoje, kuriai pradžią davė jungtinių amerikiečių, prancūzų ir britų pajėgų puolimas, jau peržengė 100 dienų ribą. Teigiamų pokyčių siekiant susilpninti Muammaro Gaddafio galią esama nemažai. NATO nutraukė žudynes Bengazyje ir padarė kas tik įmanoma, kad įkvėptų sukilėlius, siekiančius nuversti režimą rytinėje šalies dalyje. „Laikas mūsų pusėje“, – pasitikinčiai kalba Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas.
Išties, nuo konflikto pradžios jau pasitraukė dvi svarbios režimo figūros – užsienio reikalų ministras Moussa Koussa ir už naftos reikalus atsakingas ministras Shukri Ghanem, bei dar penki generolai. Taip pat pamažu ima trūkti išteklių M. Gaddafio kontroliuojamoje sostinėje Tripolyje. Kita vertus, esama ir rimtų dvejonių dėl to, ar sąjungininkai yra pajėgus pasiekti tikslą, kuri patys sau išsikėlė, t.y. nuversti M. Gaddafį.
Pasitikėjimas atakos sėkme neseniai buvo gerokai sudrebintas. NATO pirmą kartą pripažino kaltę dėl civilių gyventojų mirčių – patvirtinta, kad per klaidą Tripolyje nužudyti devyni žmonės. Negana to, praėjusį trečiadienį atsirado ženklų, kad silpsta arabų parama, mat pagrindinis kandidatas užimti Egipto prezidento postą Amr Moussa pareiškė abejones dėl misijos. Nesutarimų esama ir koalicijos viduje, vis mažiau populiari Libijos misija darosi ir visuomenės akyse.
Baimindamiesi Afganistano ar Irako scenarijaus pasikartojimo, amerikiečiai nesutelkė visų savo karinių pajėgų Libijoje ir paliko iniciatyvą britams bei prancūzams, tačiau tai pernelyg sunki užduotis europiečių pajėgoms. Taip pat panašu, kad laikas visgi ne koalicijos pusėje. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy norėtų pasiekti pergalę Libijoje dar iki rudenį prasidėsiančios rinkimų kampanijos, kaip ir D.Cameronas, laukiantis konservatorių partijos konferencijos. JAV prezidentas B. Obama tuo tarpu susiduria su vis didesniu Kongreso spaudimu.
„The Independent“
Britai nenori gelbėti euro zonos
Jungtinė Karalystė (JK) taip ir negavo prašymo tiesiogiai finansiškai prisidėti prie pagalbos Graikijai, tačiau britų vyriausybės ministrai nekantriai siekia pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė nebūtų rėmusi Graikijos jokiu atveju. Užsienio reikalų ministras Williamas Hague‘as aiškiai pareiškė, kad, britų įsitikinimu, Graikijos gelbėjimas yra tik euro zonos ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF), o ne JK reikalas. Juo labiau, kad jokio akivaizdaus prašymo ar raginimo ir nebuvo.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)