„Daržovių karantinas“, kurį Europai paskelbė vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenko, šiandien tapo viena iš pagrindinių temų Rusijos žiniasklaidoje. Savaitės pradžioje Maskva uždraudė įvežti šviežias daržoves tik iš Vokietijos ir Ispanijos, o dabar draudimas apima jau visas Europos Sąjungos šalis.
„Rosijskaja gazeta“ skelbia G. Oniščenko paaiškinimą: „Situacija nėra kontroliuojama. Nenustatyti infekcijos šaltiniai, perdavimo faktoriai. Dėl to mes esame priversti imtis tokių nepopuliarių priemonių.“
Verslo laikraštis „Vedomosti“ rašo, kad Europos Komisijos atstovas Fredericas Vincentas Rusijos reakciją pavadino „perdėta“. Šią reakciją laikraštis aiškina noru išsaugoti Europos ūkininkų pajamas, nes Rusija yra svarbi eksporto rinka. Ši šalis trečdalį visų įvežamų daržovių gauna būtent iš ES.
Daugelis Rusijos leidinių pateikia argumentus, kurie gina „daržovių karantiną“. Žemės ūkio ministrės Jelenos Skrynnik teigimu, „Rusijos rinkai draudimas nėra kritiškai svarbus – daugiau nei 70 proc. importo atkeliauja ne sezono metu, tai yra nuo sausio iki balandžio. O dabar Rusijoje prasideda sezonas, be to, didėja importas iš NVS šalių.“
Tiesa, portalas „Svobodnaja pressa“ skelbia kitokią Rusijos agrarinių problemų ir informatikos instituto eksperto Antono Strokovo nuomonę: „Gegužę ir birželį vaisių ir daržovių kainos rinkoje pasiekia piką. Iki pat pirmojo derliaus nuėmimo Rusijos ūkiuose – tai yra iki liepos vidurio ar pabaigos – kainos objektyviai augs. Maskvoje ir Sankt Peterburge situaciją blogins dar ir mažmeninės prekybos tinklų monopolinė padėtis. Naudodamiesi savo padėtimi rinkoje sostinės prekybininkai pasistengs pakelti daržovių ir vaisių kainas“.
Rūpi santykių atšalimas
Tuo tarpu labiau pasiturinčius rusus labiau jaudina ne galimai išaugsiančios pomidorų ar agurkų kainos, o tikėtinas Rusijos ir Europos santykių atšalimas, kuris dabar nebūtų pageidautinas. Radijo stotis „Golos Rosiji“ paskelbė sociologinės apklausos, kurią atliko „Levada Center“, rezultatus: 74 proc. apklaustųjų mano, kad Rusijai reikia stiprinti abiem pusėms naudingus santykius su Vakarų šalimis.
„Tai labai geras rodiklis, – teigė „Levada Center“ sociologė Liudmila Sergejeva. – 1998 metais, kai mes šį klausimą uždavėme pirmą kartą, tam pritarė 46 proc. apklaustųjų. Pernai – 78 proc. Šiemet laikytis atokiau nuo Vakarų siūlo 16 proc. apklaustųjų. 1998 metų rugsėjį taip manė 54 proc., o pernai – 11 proc.“.
Rusijos žiniasklaida cituoja Užsienio reikalų ministerijos Europinio bendradarbiavimo departamento direktorių Vladimirą Voronkovą: „Mes susitarėme su ES dėl vizų išdavimo penkeriems metams.“
Tai laikoma pirmuoju rimtu žingsnių bevizio režimo link. Maskva tikisi, kad vizų tarp ES ir Rusijos nebeliks iki 2014 metų olimpiados Sočyje. Tačiau Rusija turės atlikti gausybę namų darbų, tarp kurių – vykdyti antikorupcinę politiką institucijose, susijose su pasų išdavimu, laikytis tarptautinių standartų kovoje su pinigų plovimu, keistis informacija apie nacionalines antikorupcines strategijas ir įstatymus, laikytis tarptautinių rekomendacijų dėl kovos su korupcija.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)