, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
„Le Monde“
Trys prancūzai iš keturių linkę atsisakyti atominių elektrinių
Pasak dienraščio „Le Monde“, didžioji dauguma Prancūzijos piliečių pritaria branduolinės energijos atsisakymui šalyje, tačiau vyriausybė su prezidentu Nicolas Sarkozy priešaky nežada keisti „branduolinės doktrinos“.
Šalies vadovo aplinka lieka ištikima prezidento rinkiminės kampanijos įsipareigojimams, teigia N. Sarkozy patarėjas komunikacijų klausimais Franckas Louvrieras. Prancūzijos energetinės nepriklausomybės strategija, kuri skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, bus ir toliau aktyviai įgyvendinama atomo dėka. F. Louvriero teigimu, energetinė nepriklausomybė Europoje yra retas reiškinys, todėl ją galima vadinti šventa.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 62 proc. Prancūzijos piliečių norėtų, kad šalyje pamažu, tai yra per 25-30 metų laikotarpį, būtų atsisakyta branduolinės energijos programos, o 15 proc. prancūzų būtų linkę tokias permainas matyti greitu metu. Balandžio mėn. šie duomenys buvo atitinkamai 51 proc. ir 19 proc.
F. Louvriero teigimu, prieš atomines elektrines pasisakantys piliečiai vis dėlto nenori, kad elektra brangtų. O atsinaujinančių šaltinių energija kainuoja keturiskart brangiau nei branduolinė. Be to, Prancūzija yra įsipareigojusi kovoti prieš klimato atšilimą, taigi vargu ar akmens anglis galėtų būti išeitis šiandien tarptautiniu lygiu besimezgančių susitarimų sąlygomis.
Pramonės ministras Ericas Bessonas pripažįsta, kad į prancūzų visuomenės poziciją būtina atsižvelgti, tačiau, jo manymu, negalima piliečiams sudaryti įspūdžio, kad atsisakyti branduolinės energijos per 20-30 metų yra įgyvendinamas žygdarbis. Prancūzams nutylima, kokią įtaką gali padaryti toks scenarijus – energijos kainoms, energetinei priklausomybei ar išmetamų dujų, prisidedančių prie šiltnamio efekto, kiekiui.
Paklausti, ar būtų pasirengę brangiau mokėti už elektrą, kad būtų atsisakyta atominių elektrinių, prancūzai pradeda patys sau prieštarauti. Pasak E. Bressono, atsakymas į atomo klausimą negali būti tik „taip“ arba „ne“. Šis klausimas nusipelnė ir būsimų kandidatų į prezidento postą dėmesio.
Taigi nenuostabu, kad Socialistų partijos kandidatai stoja į Prancūzijos piliečių pusę: tiek dienraščio cituojama Ségolène Royal, tiek François Hollande‘as nepripažįsta valdančiosios dešinės argumentų. Pirmosios teigimu, branduolinės energijos atsisakymas yra „ne techninė, o politinė problema“, o pasak F. Hollande‘o, Prancūzija turi lygiuotis į Vokietijos pavyzdį ir 2025 metais nuo 75 proc. iki 50 proc. sumažinti šalies priklausomybę nuo branduolinės energetikos.
„Le Figaro“
Ch. Lagarde nesulaukė paramos iš Indijos 2 psl. >>
KOMENTARAI (0)