, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Nerimsta aistros dėl prezidento rinkimų
Svarbiausia ir šios savaitės tema Latvijos spaudoje – artėjantys prezidento rinkimai. Gegužes 19–24 dienomis politinės partijos turės oficialiai įregistruoti savo kandidatus į prezidento postą.
Kiek daugiau negu pusė iš šimto parlamentarų savo paramą jau pažadėjo dabartiniam šalies vadovui Valdžiui Zatlerui, siekiančiam dar vienos kadencijos. Apie kitus galimus kandidatus politinės jėgos kol kas vengia atvirai kalbėti, tačiau viešojoje erdvėje minimos net kelios pavardes. Pastarosiomis dienomis bene daugiausia ginčijamasi dėl valstybės kontrolierės Ingūnos Sudrabos.
Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ pabrėžia, kad I. Sudrabos kandidatūros į prezidento postą oficialiai nėra svarsčiusi nė viena parlamento frakcija (Latvijoje prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma). Su ja netgi nebuvo kalbėta dėl galimo dalyvavimo rinkimuose, nors, gyventojų apklausų duomenimis, I. Sudraba yra viena populiariausių tarp visuomenėje aptarinėjamų galimų kandidatų tapti šalies prezidentu. Pabrėžiamas jos principingumas, reiklumas bei griežtumas einant valstybės kontrolierės pareigas. I. Sudraba nepriklauso jokioms politinėms partijoms.
Kita vertus, „Neatkarīgā rīta avīze“ pastebi, kad netgi teorines galimybes I. Sudrabai siekti aukšto posto gali sužlugdyti pastaruoju metu pasigirdusios kalbos apie itin glaudžius jos neformalius ryšius su buvusiu Rusijos specialiųjų tarnybų atstovu, dabartiniu Rusijos revizijos rūmų vadovu Sergejumi Stepašinu.
I. Sudraba sako su S. Stepašinu bendraujanti tik tarnybos reikalais, o bet kokias kalbas apie tarnavimą Rusijos interesams vadina prasimanymu ir primena panašią istoriją, kai Vairai Vykei–Freibergai tapus šalies prezidente pradėta kalbėti apie jos galimus ryšius su KGB. Šios kalbos nepasitvirtino.
„Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja politologą Filipą Rajevskį, kuris teigia, kad I. Sudrabos puolimas prasidėjo tikriausiai pajutus kai kurių politinių jėgų ketinimus kelti jos kandidatūrą į prezidentus.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, esama informacijos ir apie galimą parlamento pirmininkės Solvitos Abuoltinios (partija „Naujasis laikas“) dalyvavimą kovoje dėl prezidento posto, nors ji pati tokią galimybę neigia.
Latvijoje kriminologinė padėtis – geresnė nei Lietuvoje
Europos saugumo organizacijų pastaruoju metu išsakyta kritiką dėl, kaip teigiama, iš Baltijos šalių po visą žemyną plintančio organizuoto nusikalstamumo, latvių kriminologai laiko nepagrįsta. Dėl besiformuojančios nuomonės apie Latviją daugiausia kritikos išsakoma šalies valdžios pareigūnams, nesugebantiems pateikti objektyvios informacijos apie realią padėtį.
Paskelbus šią informaciją kai kurios Šengeno erdvei priklausančios šalys pagrasino įvesti iš Latvijos atvykstančių žmonių kontrolę.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)