, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
„Time“
Izraelio ministras pirmininkas provokuoja B. Obamą
Benjaminas Netanyahu tyčia pasirinko „nesuprasti“ prezidento B. Obamos kalbos, teigiama savaitraštyje „Time“. Izraelio premjeras JAV prezidento kalboje minimą Izraelio sienų perbraižymą suprato labai tiesmukai. B. Obama kalbėjo, kad Izraelis turėtų atnaujinti derybas su palestiniečiais ir pasistengti, kad būtų apsikeista teritorijomis, taip grąžinant pozicijas į tokias, kokios jos buvo iki 1967 metų.
Žurnalo teigimu, Izraelio ir Palestino pasienio problemą įmanoma išspręsti. Billas Clintonas buvo per plauką nuo taikos sutarties 2000 metais, panašiu pasiekimu gali pasigirti ir buvęs Izraelio premjeras Ehudas Olmertas.
Vis dėlto B. Netanyahu nusprendė ignoruoti B. Obamos žodžius apie teritorinius mainus. Negana to, buvo užmiršti ir JAV prezidento raginimai nebendradarbiauti su teroristinėmis grupuotėmis, kaip „Hamas“.
B. Netanyahu gali sau leisti tokio pobūdžio išsišokimus, nes JAV Kongresas išreiškia pilną paramą Izraelio vykdomai politikai – tai buvo pastebima po Izraelio premjero kalbos Kongrese, kurią palydėjo gausi aplodismentų banga.
B. Netanyahu, suprasdamas JAV politikos subtilybes, leido sau išreikšti paramą būsimam Respublikonų partijos kandidatui 2012 metų JAV prezidento rinkimuose. Mittas Romney, pretenduojantis atstovauti respublikonams prezidento rinkimuose, išreikšdamas nepasitenkinimą dabartine JAV užsienio politika teigė, kad demokratas B. Obama „numetė Izraelį po autobuso ratais“.
„The Washington Post“
Afganistano karo išlaidos – sunkiai pakeliamos
113 milijardų dolerių išlaidos Afganistane vien tik per šiuos metus yra per didelė suma Jungtinėms Valstijoms, teigiama dienraštyje „The Washington Post“. JAV prezidento komandos nariai teigia, kad pinigai, skiriami karo išlaidoms, yra atimami iš piliečių. „Mes tiesiog nebegalime palaikyti tokio masto operacijų“, – teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. Tiek karininkai, tiek valdžios atstovai sutinka, kad išlaidos išties didžiulės – išlaikyti kiekvieną tarnybą atliekantį karį atsieina po vieną milijoną dolerių per metus.
Didelė dalis karinio biudžeto išleidžiama Afganistano kariuomenei paruošti . Verta paminėti, kad Afganistanas niekada neturėjo profesionalios valstybinės kariuomenės. Armijai kurti Pentagonas prašo beveik 13 milijardų dolerių.
Vis dėlto, karininkų teigimu, pajėgų išvedimas ar jų mažinimas atneštų daugiau blogo nei gero. „Šioje kovoje mes priėjome lūžio tašką, – teigė vienas pareigūnų. – Kokią žinią mes nusiųsime talibams išvesdami karius dabar, kai reikalai pagaliau pajudėjo reikiama linkme?“
JAV Senate taip pat vis garsiau kalbama apie per dideles karo išlaidas, kurios tik apsunkina ir taip sunkiai atsigaunančią ekonomiką. „Išleisti po 10 milijardų dolerių per mėnesį didelėms karinėms operacijos, nematant galo, tėra neracionalus pinigų panaudojimas“, – teigė Johnas F. Kerry, tarptautinių santykių komiteto tarybos narys.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)