, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Daugiau nei prieš metus vykusios seksualinių mažumų eitynės ir šiemet kovo 11 dieną Gedimino prospektu pražygiavęs „patriotiškai nusiteikęs“ jaunimas turi bent vieną panašumą. Abi grupės paskatino susimąstyti apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Dar anksčiau kilusios diskusijos dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo, romų padėties visuomenėje ir dabar Eglės Kusaitės byloje kylantys klausimai prisibeldė į valdžios duris – vakar Prezidentūroje vyko diskusija dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo Lietuvoje.
Ketinimų įkurti tokią įstaigą būta ir anksčiau. Pirmą kartą Žmogaus teisių stebėjimo institutas šią idėją pasiūlė dar 2006 metais. Tačiau iniciatyva iki šiol buvo pamiršta.
Pasitarimą atidariusi Dalia Grybauskaitė sakė, kad 20 metų laisvės dar negarantuoja aukščiausio žmogaus teisių lygio, o narystės tarptautinėse organizacijose savaime nereiškia jų apsaugos. Ji taip pat atkreipė dėmesį į vieną mūsų kaimynę, „kuri taip pat demonstruoja ne visas žmogaus teises“.
Diskusijoje dalyvavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius iškėlė pagrindinį su nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimu susijusį klausimą: ar reikia naujos, ar stiprinti esančias? Jo manymu, abi galimybės yra įgyvendinamos. Ministras pasiūlė tam tikras funkcijas suteikti Seimo kontrolieriams.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pastebėjo, kad Lietuvoje šiuo metu veikia daug šakinių ir visuomeninių organizacijų. Šiuo metu į žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje formaliai yra įsitraukusios Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, beveik visos ministerijos, 7 Seimui ir Vyriausybei atsakingos institucijos ir dar 13 nevyriausybinių organizacijų.
Seimo kontrolieriai teigia, kad prie jų įstaigos būtų įmanoma prijungti stebėjimo, teisės aktų ir projektų rengimo funkcijas. Tai būtų pradinė koordinacinė tarnyba, veikianti pagal 1993 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Nacionalinių žmogaus teisių institucijų (Paryžiaus) principus.
Užsienio ekspertų patarimai
Žmogaus teisių apsauga besirūpinantys užsienio valstybių ekspertai būsimajai Lietuvos nacionalinei žmogaus teisių institucijai pateikė keletą pasiūlymų:
Šiuo metu nacionalines žmogaus teisių institucijas kuria Norvegija, Olandija ir Kroatija. Lietuvoje institucija turėtų pradėti veiklą 2013 metais, Seimo narys Evaldas Lementauskas šiandien pasiūlė juos paskelbti žmogaus teisių gynimo metais.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)