Į Rusijos žurnalistų rankas patekusiuose dokumentuose teigiama, kad Volgos upėje nuskendęs kruzinis laivas „Bulgarija“ buvo techniškai tvarkingas. Tačiau buvęs laivo kapitonas, atleistas 2007 metais, teigia, kad jau tada laivo būklė buvo itin prasta.
Atsakingų asmenų pasirašytuose techninės apžiūros dokumentuose pažymima, kad laivas buvo tvarkingas ir galėjo būti eksploatuojamas. Juose taip pat teigiama, kad veikė ir visos laive buvusios ryšio priemonės.
Todėl šiuos dokumentus gavę „Komsomolskaja pravda“ žurnalistai iškėlė klausimą, kodėl tuomet į nelaimę patekęs laivas negalėjo išsiųsti SOS signalo ir įspėti keleivių apie artėjančią nelaimę. Katastrofą išgyvenę įgulos nariai tikino, kad taip nutiko todėl, jog nelaimės metu laivas visiškai neturėjo elektros energijos. Ją gaminęs generatorius esą išsijungė dar prieš vandeniui užliejant jo patalpą.
Tačiau techninės apžiūros dokumentuose teigiama, kad 2007 metais laive esą buvo atliktas kapitalinis remontas, o vėlesniais metais – tik smulkesni pataisymai. Juose taip pat pažymima, kad dar balandžio mėnesį visi laive esantys komunikacijos prietaisai – radijo stotelės, megafonas – buvo tvarkingi.
Vienas iš ekspertų, Rusijos laikraščiui komentavusių situaciją, svarstė, kad dokumentuose esantys įrašai prieštarauja versijai, kad įgula negalėjo pranešti keleiviams apie artėjančią nelaimę. Visi ryšio prietaisai esą negalėjo imti ir sugesti vienu metu.
Kitas ekspertas atkreipė dėmesį, kad laive turėjo būti ne mažiau kaip penkios nešiojamos racijos. Jų veikimą palaiko ne elektra, o baterijos. Todėl įgula būtų galėjusi „pereiti“ į penktą kanalą ir paprašyti pagalvos. Tačiau dėl nežinomų priežasčių racijų laive tiesiog nebuvo.
Ankstesnis „Bulgarijos“ kapitonas Jevgenijus Miniajevas įsitikinęs, kad dokumentai neatspindi tikrosios laivo techninės būklės. J. Miniajevas, jo žodžiais tariant, buvo atleistas 2007 metais, kai dėl gedimo atsisakė išplaukti. Jis esą nuolat konfliktavo su laivą nuomojusios kompanijos atstovais.
„Aš sakau: „Man reikia atsarginių dalių“. Man sako: „Tu kaip nors išplauk į reisą, o rytoj viską gausi“. Grįžtu iš reiso, o man kartoja tą patį“, – prisiminė kapitonas. Jo teigimu, tiek generatorius, tiek du laivo varikliai dar jam dirbant buvo labai prastos būklės, todėl mechanikai prie jų esą budėdavo nuolat. „Vieną variklį remontuodavo, kitas plukdydavo laivą“, – sakė J. Miniajevas.
Sekmadienį Volgos upėje nuskendusiu kruiziniu laivu „Bulgarija“ plaukė 208 keleiviai. Išgelbėti 79 iš jų. Vienas išsigelbėjęs poilsiautojas 1955 metais pastatytą „Bulgariją“ apibūdino kaip labai seną ir labai prastą laivą. Šis esą ėmė svirti į dešinę pusę vos pradėjęs plaukti.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)