Vokietija nutarė iki 2022 metų visiškai atsisakyti atominės energijos. Tai pirmadienį paskelbė Angelos Merkel koalicinė vyriausybė, po Fukušimos elektrinės avarijos radikaliai pakeitusi šalies branduolinės energetikos politiką.
Vokietija turi 17 reaktorių, iš jų 8 seniausieji jau sustabdyti. 7 buvo išjungti po Japonijos įvykių, dar vienas neveikė jau kelerius metus. Nei vieno jų nebeplanuojama paleisti. Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas taip pat pranešė, kad dar šešis planuojama uždaryti iki 2021 metų, o trys naujausieji bus palikti dar metams – apsisaugoti nuo galimo energijos trūkumo pereinamuoju laikotarpiu.
„Tai neabejotina: vėliausias terminas trims paskutinėms atominėms jėgainėms yra 2022-ieji, – teigė N. Roettgenas, – Išlygų persvarstymui nebus“.
Iki Fukušimos atominės elektrinės avarijos A. Merkel vyriausybė ketino pratęsti seniausių branduolinių reaktorių veikimą. Šis žingsnis šalyje, kurios dauguma rinkėjų nepritaria atomui, buvo labai nepopuliarus. Kovo mėnesį Vokietijos branduolinės energetikos politika apsisuko priešinga kryptimi. A. Merkel sudarė vadinamąją Etikos komisiją, kuri sprendė branduolinės energetikos ateitį šalyje.
Paliko išlygą
Trijų partijų koalicijoje – Krikščionių demokratų (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Laisvųjų demokratų (FDP) – kai kurie politikai norėjo palikti kai kurių išlygų. FDP pageidavo nustatyti ne konkrečią datą, o atsisakymo laikotarpį, ir galimybės esant būtinybei įjungti vieną iš septynių senųjų reaktorių. Koalicija nutarė palikti galimybę žiemos metu įjungti vieną iš senųjų reaktorių iki 2013 metų, jei atsinaujinantys ištekliai ir iškastinis kuras nepatenkintų energijos poreikio.
Sprendimus dar turi patvirtinti parlamentas, tačiau susitikime dalyvavo ir opozicinių socialdemokratų ir žaliųjų partijų atstovai, kurie turėjo padėti užtikrinti bendrą sutarimą.
Septyniolika reaktorių valdančios keturios kompanijos – RWE, E.ON, „Vattenfall“ ir EnBW – priešinosi planams uždaryti elektrines, ypač dėl to, kad vyriausybė ketina toliau rinkti branduolinio kuro mokestį. Tačiau vyriausybė gali iškeisti mokestį į lengvesnį verslininkų pritarimą elektrinių uždarymui. Anksčiau kalbėta apie tai, kad elektrines valdančios energijos kompanijos dėl radikalaus politikos pasikeitimo gali paduoti vyriausybę į teismą.
Iki sustabdant 7 seniausius reaktorius Vokietija 23 proc. energijos pasigamindavo iš atomo. Nors sprendimas uždaryti reaktorius yra aiškus ir radikalus posūkis branduolinėje energetikoje, apskritai šalies energetika pasuko neužtikrintu ir problemišku keliu, kuris nebūtinai ves atsinaujinančių šaltinių link. Atsinaujinanti energetika kelia papildomų problemų, reikalauja daug pinigų ir pastangų, be to, nėra vienintelė išeitis. Kita yra anglis.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)