Vengrijos valdžia, neseniai patvirtinusi naują Konstituciją, kurioje puoselėjama etninės valstybės vizija, dabar ne itin sėkmingai mėgina suvaldyti nacionalistiškai nusiteikusių sukarintų grupuočių savivalę. Ar galime būti ramūs, kad Lietuvoje tai nepasikartos?
Keturi žmonės buvo sužeisti, kai antradienio vakarą Vengrijos šiaurėje esančiame Dendešpatos kaime įvyko susirėmimai tarp vietos čigonų bendruomenės ir radikalių nacionalistų grupuotės „Vedero“. Bendruomenės lyderis Aladaras Horvathas virtino, kad muštynės prasidėjo tuomet, kai uniformuoti sukarintos „gynybos pajėgų“ grupuotės nariai ėmė mėtyti akmenis į romų namus.
Etniniai konfliktai ir su jais susijusi politinė įtampa Vidurio ir Rytų Europoje „jokia naujiena“, sako istorikas ir politologas Vladas Sirutavičius. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vengrija, garsėjanti sudėtinga istorija ir painiais etniniais santykiais gal ir yra bene geriausiai matomas atvejis, tačiau politinio radikalizmo tendencijas galime matyti ir Lietuvoje, mano V. Sirutavičius.
Radikalėja ne tik Vengrija
Kraštutiniai dešinieji pastarosiomis savaitėmis organizuoja „patruliavimą“ skurdžiuose Vengrijos kaimuose šalies šiaurinėje dalyje siekdami, anot jų, „viešosios tvarkos atkūrimo“. V. Sirutavičius aiškina, kad tokių pseudokarinių dalinių atsiradimas dažniausiai signalizuoja apie „radikalėjančią politinę situaciją“, galinčią privesti prie rimtų konfliktų.
„Nuo Antro pasaulinio karo tai pirmas kartas, kai Vengrijos Raudonasis kryžius turi organizuoti civilių evakuaciją dėl sukarintų grupuočių keliamos grėsmės“.
Lietuvos institucijos turėtų rimčiau užsiimti etninių konfliktų prevencija, jeigu nenori sulaukti Vengrijos scenarijaus pasikartojimo. Mūsų šalyje esą ne tik trūksta strateginio požiūrio į tautinių įtampų valdymą, bet jos dar kartais ir skatinamos, teigia istorikas. Tai ypač akivaizdu matant eskaluojamą lenkų mažumos klausimą.
„Etniniai santykiai – jautri sritis. Visada atsiras politikų, norinčių iš to nusikalti sau politinį kapitalą“, – tvirtina istorikas.
Išvežė moteris ir vaikus
Dendešpatos kaime įtampa augo jau porą savaičių, nuo tada, kai šalimais romų gyvenvietės radikalai iš „Vedero“ paskelbė rengiantys „gynybos treniruočių“ stovyklą. Grupuotės interneto puslapyje stovyklos dalyviai buvo raginami atvykti su karinėmis uniformomis ir nepamiršti orinių šautuvų.
Dar penktadienį prieš Velykas, siekiant išvengti neramumų ir apsaugoti niekuo dėtus žmones, apie 300 romų moterų ir vaikų buvo išvežti iš Dendešpatos į Raudonojo kryžiaus inicijuotas poilsines stovyklas. „Nuo Antro pasaulinio karo tai pirmas kartas, kai Vengrijos Raudonasis kryžius turi organizuoti civilių evakuaciją dėl sukarintų grupuočių keliamos grėsmės“, – pareiškė vienas iš savanorių.2 psl. >>
Spausdinti
Kazkur skaiciau kad dabar penktadalis vengrijos gyventoju yra cigonai, o 2040 ju bus 40 procentu. Taigi darykit isvadas!