, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Likus vos kelioms dienoms iki Varšuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios, Lenkija pareiškė nebemėginsianti sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekių. Toks pietinės Lietuvos kaimynės pareiškimas sukėlė nerimą kitų Bendrijos šalių tarpe.
ES aplinkos ministrai buvo susitikę Liuksemburge, kur diskutavo dėl Europos Komisijos „žalesnės ekonomikos“ projekto „Kelialapis 2050“. Visos šalys, išskyrus Lenkiją, sutiko, kad norint pasiekti jame numatytus tikslus reikia pasistengti labiau.
Po susitikimo britų energijos sekretorius Chrisas Huhne’as apibendrino nuotaikas sakydamas: „Tai tamsi diena Europos lyderystėje kovojant su klimato kaita“.
Šių metų kovą paskelbtas planas skatina sumažinti anglies dvideginio išmetimą 40 procentų iki 2030 metų, 60 procentų iki 2040 metų ir 80 procentų iki 2050 metų, palyginti su 1990 metų lygiu.
Lenkijos aplinkos ministras Andrzejus Kraszewskis taip pakomentavo savo šalies poziciją: „Mes tikimės didesnio solidarumo Europos viduje ir supratimo iš konkrečių šalių narių“.
Lietuvos Aplinkos ministerijos Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vedėja Sigita Znutienė mano, kad tai buvo politinis Lenkijos sprendimas: „Tikslas išmetimą iki 2020 metų sumažinti 25 procentais yra daug labiau įpareigojantis, nei tą patį padaryti 20 procentų, be to, nebuvo įvertinta galimybė įgyvendinti tokį tikslą visose šalyse, todėl Lenkija nenorėjo prisiimti atsakomybės.“
Tuo tarpu projekte „Kelialapis 2050“ teigiama, kad, sumažintus išmetimus 25 procentais iki 2020 metų, tai atsipirktų vėliau – siekiant ilgalaikių tikslų. S. Znutienės teigimu, tokie spėjimai nėra iki galo pagrįsti.
Lietuvos žaliųjų judėjimo administratorius Aleksandras Kerpauskas taip pat mano, kad Lenkijos pranešimas yra politinio pobūdžio. Jis primena, kad iki 2020 metų ES planuoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 procentų: „Manome, kad Lenkija privalės laikytis ir realiai siekti prisidėti prie ES planų sumažinti šiltnamio efektą. Lenkijai nesilaikant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, jai grėstų ekonominės ir kitokios sankcijos“.
KOMENTARAI (0)