, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Prieš kelerius metus Lietuva džiūgavo iš ES fondų gavusi daugiau kaip milijardą litų vandentvarkos projektams. Tačiau kuo arčiau projektų darbų pabaiga, tuo labiau panašu, kad dalį lėšų ES gali tekti grąžinti. Šalies vandentvarkos įmonėms nesiseka vykdyti įsipareigojimų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti tam tikrą skaičių gyventojų.
Paramos iš ES vandentvarkos projektams Lietuva sulaukė ne tik dabartiniu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu. Keliasdešimt milijonų litų vandentvarkos projektams buvos skirta ir iš 2000-2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo. Tačiau iki šiol Lietuva pajėgė tik nutiesti suplanuotus vandens tiekimo ir nuotekų sistemos vamzdynus. Pasiekti, kad prie sukurtos infrastruktūros jungtųsi ir gyventojai, kol kas nepavyksta.
Todėl Aplinkos ministerija (AM) iš vandentvarkos įmonių ėmė reikalauti ne tik nutiesti vamzdynus. Kiekviena įmonė yra įsipareigojusi prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti tam tikrą skaičių gyventojų konkrečioje vietovėje. Pasak AM ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio, tai padaryti įmonėms sekasi sunkiai.
„Situacija paradoksali: jei gatvėje tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, gyventojai prie jų jungiasi vangiai. Bet šalia esančioje gatvėje, kurioje vandentvarkos projektai nevyksta, gyventojai paprastai atakuoja priekaištais ir protestais, kodėl jiems tokios galimybės nėra“, – stebėjosi I. Kiškis.
Prijungti tam tikrą skaičių gyventojų bendrovės turi per dvejus metus nuo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pabaigos. Jei to pasiekti nepavyks, įmonėms teks grąžinti ES paramos lėšas, skirtas šiems projektams įgyvendinti.
Gyventojai jungiasi vangiai
Bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktorius Algis Kadišius pripažįsta, jog Suvalkijoje jo vadovaujamai įmonei vargiai pavyks įgyvendinti įsipareigojimus. Planuota, kad pirmajame projektų etape prie nuotekų tinklų prisijungs daugiau kaip 3000 gyventojų, o prie vandens tiekimo – apie 2500. Pasak A. Kadišiaus, prisijungimu prie vandentiekio tinklų gyventojai aktyviau domisi. Tačiau jungtis prie nutiestų nuotekų tinklų dauguma žmonių nenori.
„Jei žmonės nuotekas šalina saugiai, jie visai nenori mokėti už prisijungimą prie nuotekų tinklų. Juolab kad kloti nuotekų tinklus kainuoja brangiau, nei vandentiekio. Aš nesu didelis optimistas: nujaučiu, kad įgyvendindami įsipareigojimus turėsime problemų“, – teigė A. Kadišius.
Gyventojams reikia mokėti už tuos vandens tiekimo ir nuotekų tinklų klojimo darbus, kurie vyksta jų sklype. Likusieji darbai finansuojami ES lėšomis, o 5 procentus darbų vertės turi pridėti savivaldybės.
AM pirmiausia ragina savivaldybėse tiesti būtent nuotekų sistemos tinklus. Vandentiekio vamzdynus leidžiama tiesti tik ten, kur jau yra tiesiami nuotekų tinklai. Jei gyventojai negalės naudotis nuotekų surinkimo ir išvalymo paslaugomis, EK Lietuvai gali skirti baudas.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)