Rytoj (vasario 10 d.) prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu į Lietuvą valstybinio vizito atvyksta Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Kaip pabrėžia Lietuvos prezidentė, „tai pirmasis Latvijos vadovo valstybinis vizitas po dešimties metų“. D. Grybauskaitė kol kas nėra vykusi į Latviją valstybinio vizito.
Valstybinis šalies vadovo vizitas diplomatine prasme yra aukštesnio statuto nei „oficialus“ ar „darbo vizitas“. Valstybinio vizito metu laikomasi specialių diplomatinio protokolo procedūrų: atvykstantis valstybės vadovas iškilmingai pasitinkamas, vizito metu numatyti susitikimai su aukščiausiais valstybės vadovais, rengiama iškilminga vakarienė.
Paprastai valstybinis vizitas trunka bent pora dienų. Po pokalbių prezidentūroje Lietuvos ir Latvijos vadovai dalyvaus Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame verslo forume. V. Zatleras taip pat susitiks su Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovais, pagerbs sausio 13-osios aukų atminimą. Vasario 11 d. V. Zatleras lankysis Klaipėdoje, kur susitiks su universiteto studentais ir dėstytojais, verslininkais, miestiečiais, latvių bendruomene.
Nors Latvijos prezidento vizito Lietuvoje metu nenumatyta pasirašyti jokių oficialių sutarčių ar dokumentų, o pats vizitas atrodo kaip simbolinis gerų dvišalių santykių iliustravimo ženklas, šiuose santykiuose esama ir neišspręstų klausimų.
Jau dešimt metų Latvija neratifikuoja dvišalės sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Šią sutartį Lietuvos Seimas ratifikavo jau daugiau nei prieš 11 metų, o Latvijos parlamentas to nepadarė iki šiol.
Pagrindinis Latvijos pusės priekaištas – likę neaiškumai, kaip tektų dalytis Baltijos jūros dugne šalia Lietuvos ir Latvijos krantų galimai glūdinčius gamtinius išteklius. Latvijos Ekonomikos ministerija ragino prieš jūros sienos sutarties ratifikavimą susitarti abiems šalims dėl ekonominio bendradarbiavimo galimo naftos telkinių eksploatavimo atveju.
Šių metų pradžioje D. Grybauskaitė su Latvijos parlamento pirmininke Solvita Aboltina aptarė neratifikuotos sutarties klausimą. S. Aboltina tuomet teigė, kad šis klausimas atsiras dabartinės kadencijos parlamento darbotvarkėje ir įstatymų leidėjai bus pasirengę dėl jo diskutuoti. Latvijos parlamento pirmininkė aiškino, kad neseniai išrinktame parlamente yra daug naujų narių, paskirti nauji įvairių komisijų vadovai, tad jie turi susipažinti su šia problema.
Vis dėlto Latvijos prezidento valstybinio vizito metu jūros sienos klausimas greičiausiai nebus aštrinamas. Lietuvos pusė latviams gali turėti ir kitų klausimų – aktualiausia tema šiuo metu yra bendradarbiavimas energetikos srityje.
Pastaruoju metu Latvija svarsto galimybes taip pat statyti suskystintų dujų terminalą Rygoje ir ketina siekti ES paramos šiam projektui. Lietuvos pusė nerimauja, kad Latvijoje statomam terminalui didžiausią įtaką gali turėti „Gazprom“. Tai tik padidintų bendrą Baltijos šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų monopolininko, todėl abejoja dėl paramos Latvijos projektui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)