, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Po katastrofos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje daugelis valstybių peržiūri atominės energetikos plėtros planus. Tuo tarpu Rusija vis garsiau kalba apie savo naujų reaktorių saugumą ir žada didinti atominės energetikos skaidrumą, nors rusų darbai šalyje ir už jos ribų kalba ką kita.
Černobylio įvykių 25-ųjų metinių proga Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo aukščiausiu lygiu siūlyti didinti atominių elektrinių saugumo ir skaidrumo reikalavimus per gegužę vyksiantį Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimą.
Anksčiau, praėjus keturioms dienoms po Fukušimos avarijos, D. Medvedevas Baltarusijoje su šios šalies prezidentu Aliaksandru Lukašenka pasirašė sutartį dėl atominės elektrinės statybos Astrave. Jau kitą dieną D. Medvedevą Maskvoje aplankė Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas. Abu politikai tikino, kokia saugi bus elektrinė Turkijoje, kurią statys rusai – ji atlaikys iki 8 balų žemės drebėjimą. Turkijos premjeras savo ruožtu teigė, kad naujoji elektrinė Akkuyu mieste bus „pavyzdys pasauliui“.
Nepaisant saugumo retorikos, Akkuyu elektrinė bus statoma per maždaug 20 kilometrų nuo aktyvaus tektoninio lūžio
Įrodinėja, kad gali konkuruoti su Vakarais
Kremliaus planas, apie kurį gegužę G-8 susitikime kalbės D. Medvedevas, susijęs su atominę energiją naudojančių šalių atsakomybės didinimu, projektų skaidrumo užtikrinimu.
Tačiau pati Rusija nepriklauso Arhuso konvencijos šalims, kurios įsipareigoja atverti su aplinka susijusių projektų informaciją savo piliečiams ir įtraukti juos į sprendimo priėmimo procesą. Taip pat neratifikuota Espo konvencija, nustatanti projektų derinimo su kaimyninėmis šalimis principus. Tiesa, Baltarusija abi konvencijas ratifikavo, tačiau Astravo elektrinės parengiamasis etapas rodo, kad tai – nė motais.
Rusijos branduolinė pramonė mėgina atsigauti kartu su pasauliniu „branduoliniu Renesansu“. 2006-aisiais „Rosatom“ paskelbė planą iki 2030 metų pastatyti 40 naujų reaktorių ir plėsti statybą užsienyje.
„Branduolinio renesanso“ terminą atominės energetikos įmonės išpopuliarino prieš dešimtmetį. Mat tikėtasi, kad incidentų Trijų mylių salos (JAV) ir Černobylio elektrinėse prasidėjęs „atominis nuosmukis“ turi baigtis.
Dabar Fukušimos elektrinės, kuri pastatyta pagal septintojo dešimtmečio amerikiečių technologiją, avarijos kontekste Rusija stengiasi įtikinti, kad jos naujieji reaktoriai yra visiškai saugūs ir gali konkuruoti su Vakarų gamintojais.
Naujieji rusų reaktoriai nuo RMBK skiriasi tuo, kad turi radiacijos nuotėkio sulaikymo indus, kaip ir Fukušimos elektrinėje, bei pasyvaus aušinimo sistemas tam atvejui, jei nutrūksta energijos tiekimas, kaip kad nutiko Fukušimoje.
Varžosi dėl sandorio Čekijoje2 psl. >>
KOMENTARAI (0)