, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Pagrindinis kandidatas į Rusijos prezidento postą, dabartinis premjeras Vladimiras Putinas vakar užsiminė, kad rinkimuose gali prireikti ir antrojo turo. Ir pridūrė, kad tai grėstų politine „destabilizacija“.
Kovo 4 d. vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose tam tikra intriga gali išlikti. Šiuo metu net ir Kremliaus vadovai nėra tikri, ar V. Putinas galėtų laimėti rinkimus jau pirmajame ture. Tam reikėtų, kad už V. Putiną balsuotų daugiau nei 50 proc. rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų.
Kaip rodo naujausios visuomenės tyrimų centro „Levada“ apklausos, už V. Putiną balsuoti ketina 37 proc. Rusijos gyventojų. Kitų visuomenės nuomonės tyrimų organizacijų apklausos, atliktos sausio mėn., yra pateikusios V. Putinui žymiai palankesnius rezultatus – nuo 45 iki 52 proc. apklaustų gyventojų ketino balsuoti už V. Putiną. Pagal įvairias apklausas, artimiausias V. Putinui varžovas greičiausiai būtų komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, už kurį balsus žada atiduoti iki 20 proc. apklaustųjų.
Kaip teigia dienraštis „New York Times“, šiuo metu Rusijos valdančiajam režimui kilo rimta dilema – ar bet kokia kaina siekti V. Putino pergalės pirmajame rate ir įsukti klastojimo mechanizmus pilnu pajėgumu, ar leisti prezidentą išrinkti antrajame ture, kur V. Putino šansai būtų vis tiek didesni už bet kurio kito kandidato. Pirmuoju atveju Rusijos vadovai rizikuoja sužadinti dar didesnius visuomenės protestus nei buvo 2011 m. gruodį po Dūmos rinkimų.
„Suprantama, aš nebūčiau iškėlęs savo kandidatūros, jei neplanuočiau laimėti, – susitikime su jaunaisiais teisininkais, ketinančiais dirbti rinkimų stebėtojais, kalbėjo V. Putinas. – Aš tai pat suprantu ir, manau, jūs suprantate, kad antrasis rinkimų turas neišvengiamai bus susijęs su tam tikros kovos pratęsimu ir politinės situacijos destabilizavimu. Tačiau tame nėra nieko baisaus. Aš tam pasirengęs ir, jei prireiks, darbuosiuosi antrajame ture.“
Jei V. Putinui nepavyktų laimėti rinkimų jau pirmajame ture, tai būtų nauja tendencija per pastarąjį dešimtmetį. Tiek V. Putinas, tiek Dmitrijus Medvedevas prezidento rinkimus 2004 m. ir 2008 m. laimėjo po pirmojo turo, surinkdami apie 70 proc. balsų. Paskutinį kartą antrojo prezidento rinkimų turo prireikė tik 1996 m., kuomet prezidentu buvo perrinktas Borisas Jelcinas.
KOMENTARAI (0)