, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Parlamentarai sutiko svarstyti siūlymą nebetaikyti mokesčio lengvatos iš palūkanų gaunamoms pajamoms. Seimui priėmus pataisas, 15 proc. gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas palūkanoms, jei jų suma viršytų 200 litų per metus.
„Tai – išimčių mažinimo klausimas. Kipras ir Lietuva iki šiol neturi įstatymo, kuris numato, jog už palūkanas gautas ir už indėlius, ir už suteiktas paskolas būtų mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Visose kitose Europos Sąjungos valstybėse tas mokestis yra mokamas ir jo dydis, skirtingai nuo valstybės, siekia iki 40 proc.“, – duodamas interviu IQ.lt sakė parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas.
Apmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti gyventojų gautas palūkanas už vertybinius popierius, palūkanas už kitiems asmenims suteiktas paskolas. Tačiau palikta išimtis – nesiūloma apmokestinti obligacijų.
V. Matuzas aiškina, kad tokia išimtimi siekiama paskatinti skolinimą vidaus rinkoje. „Būtent dėl to mes palikome šitą punktą, kad žmonės ir toliau pirktų Vyriausybės vertybinius popierius, tokiu būdu dalyvautų valstybės gyvenime paskolindami savo indėlius. Būtent tik dėl to“, – dėstė parlamentaras.
Tiesa, tokiu atveju bus skatinama investuoti ne tik į Lietuvos, bet ir kurios nors kitos šalies, pavyzdžiui, Italijos obligacijas.
Tačiau V. Matuzas tikino, kad apmokestintos palūkanos už indėlius nepaskatintų gyventojų rinktis rizikingesnes investavimo priemones: „Baikit, tas, kuris užsiimta tuo dalyku, tikrai pasirenka ten, kur rizika yra pati menkiausia arba rizikuoja tikrai ne savo indėliais“.
Pasak jo, 2010 metais gyventojams buvo išmokėta daugiau nei 350 mln. litų. įvairių rūšių neapmokestinamųjų palūkanų, tačiau faktiškai gaunamų palūkanų suma yra dar didesnė, nes deklaruoti privalu tik 10 tūkst. litų sumą viršijančias palūkanas. Tikimasi, kad priėmus įstatymą biudžetą galėtų būti surinkti apie 55 mln. litų.
Projektą svarstyti plenariniame posėdyje numatoma gruodžio 20 dieną – tą pačią, kai numatoma priimti ir valstybės biudžetą. Iki tol įstatymą tobulins Biudžeto ir finansų komitetas.
KOMENTARAI (0)