, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Gydymo įstaigų vadovų rotaciją, jų kadencijų ir amžiaus ribojimą numatančios įstatymo pataisos paliktos kitai Seimo sesijai. Tad virš daugumos dabartinių vadovų pakibusi atleidimo grėsmė šiek tiek atitolo, rašo „Lietuvos žinios“.
Įgyvendinus prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, jų vadovų rotacija vyktų kas penkerius metus. Gydymo įstaigų vadovai poste neužsibūtų ilgiau nei dvi kadencijas, o vyresni nei 65 metų visai negalėtų eiti šių pareigų. Valstybės vadovės teigimu, tokie pokyčiai neleistų susiformuoti ydingiems santykiams, kai asmeniniai ar grupiniai interesai tampa svarbesni už pacientų gerovę. Be to, atsivertų daugiau galimybių jauniems ir gabiems profesionalams, būtų užtikrintas efektyvesnis įstaigų valdymas, rastųsi daugiau demokratijos ir skaidrumo.
Seimas pritarė įstatymo pataisų nuostatoms, tačiau galutinis sprendimas nukeltas į parlamento rudens sesiją. Dauguma politikų bei sveikatos apsaugos sistemos atstovų sutinka, kad vadovų kaita būtina, tačiau kol kas neranda sutarimo, kaip greitai ir kokiais būdais reikėtų tai daryti.
Pokyčiais nepatenkinti gydymo įstaigų vadovai jau dabar grasina teismais. „Tokia kaita būtų per didelis iššūkis visai sveikatos priežiūros sistemai. Procesas turi būti labiau apgalvotas, kad žmonėms nesukeltų nerimo“, – teigė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis. Jo duomenimis, pritaikius įstatymo pataisas, per vienus metus postų netektų net 81 proc. gydymo įstaigų vadovų (kitais skaičiavimais – apie 60 proc.).
S. Gendvilio įsitikinimu, sveikatos priežiūros įstaigą reikia vertinti kaip specifinę, ypatingą. Norint tinkamai jai vadovauti būtina tam tikra branda. „Per 5 metų kadenciją jos tikrai nepasieksi“, – tvirtino S. Gendvilis.
LGVS teigimu, postus per vienus metus turėsiantiems apleisti vadovams nenumatoma socialinių garantijų. Juolab kad dirbdami administracinį darbą daugelis direktorių neteko gydytojų licencijų. S.Gendvilis abejojo, ar tokiomis sąlygomis rajonuose atsiras daug norinčiųjų pretenduoti į gydymo įstaigų vadovų postus.
Vietoj rotacijos LGVS siūlo kas penkerius metus vykdomą vadovų atestaciją. „Jei įstaigos ekonominiai rodikliai geri, atitinka kriterijus, žmogus galėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus“, – įsitikinęs S. Gendvilis.
„Gydymo įstaigų vadovavimo atnaujinimas yra būtinas. Tačiau prezidentė imasi drastiškų priemonių. Įvedus penkerių metų kadenciją, vyriausieji gydytojai stengsis dirbti ir pagal antrąją specialybę – mediciną“, – „Lietuvos žinias“ tikino Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė.
Vis dėlto A. Matulas įsitikinęs, kad norinčiųjų dirbti rajonų ligoninių vadovais tikrai atsiras. Juolab kad dabar jais gali tapti nebūtinai medikai, bet ir teisininkai, vadybininkai.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)