Kauno miesto savivaldybei netrukus teks užsikrauti milžinišką atsakomybės naštą. „Žalgirio“ arena dar nėra oficialia patvirtinta kaip tinkama eksploatuoti, tačiau atidėlioti arenos atidarymo valdininkai tikina nebegalintys. Todėl veikiausiai arena atvers duris dar teisiškai neįregistruota, o visa atsakomybė dėl pastato saugumo teks savivaldybei. Nepaisant to, valdininkai apdrausti arenos neskuba.
Šią savaitę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Kauno teritorinio skyriaus darbuotojai pateikė tris pastabas arenos statytojams. „Žalgirio“ arenos rangovai įpareigoti baigti montuoti statinio turėklus bei užklijuoti lipdukus su nuorodomis, skirtomis žmonėms su judėjimo negalia.
Trečias įpareigojimas – rimtesnis: ekspertų komisija reikalauja atlikti statinio ekspertizę. Todėl dabar Kauno miesto savivaldybė svarsto, ko imtis: griebtis ekspertizės ir tik po to, gavus visus reikiamus parašus ir komisijos pritarimą, eksploatuoti pastatą, ar neatidėlioti arenoje suplanuotų renginių, o ekspertizę atlikti vėliau.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas teigė, kad savivaldybei veikiausiai teks rinktis pastarąjį kelią.
„Mums dar sunku suvokti piniginę ekspertizės išraišką ir sudėlioti terminus. Mes galime rinktis areną atidaryti kaip planuota, o ekspertizę atlikti vėliau – įstatymai to nedraudžia. Jeigu pasirašysiu tokį įsakymą, visa atsakomybė už šią areną ir 16 tūkstančių žiūrovų saugumą teks man. Tačiau manau, kad neturiu kito kelio. Renginiai juk suplanuoti, neatšauksi“, – svarstė A. Navakauskas.
Ekspertizes statybos techninės ir finansinės bei ekonominės veiklos srityse atliekantis teismo ekspertas Kęstutis Berteška IQ.lt taip pat patvirtino, kad atsakomybė už visą nebaigto statinio saugą atitenka savivaldybei. „Savivaldybė gali imtis eksploatuoti pastatą, bet turi prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę už žiūrovų saugumą”, – teigė K. Berteška.
Apie galimybę apdrausti statinį Kauno miesto savivaldybė kol kas negalvoja.
„Tai – atviras klausimas. Dabar mums svarbiau, kad galėtume perduoti statinį koncesininkui. Reikia peržiūrėti visus dokumentus, taip pat – būtinąsias išlaidas, ar koncesininkas pakankamai investavo. O jau tada, kai perduosime areną koncesininkams, spręsime, kas turės rūpintis arenos draudimu“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Navakauskas.
Lietuvos draudikų asociacijos atstovė Rima Pozingė teigė, kad apdrausti galima ir nebaigtą statyti pastatą. Pasak jos, tai – tik draudėjų ir pastato savininko susitarimo reikalas. „Dėl to, kad apdraudžiamas statinys yra nebaigtas, gali būti nustatomos didesnės išskaitos“, – sakė R. Pozingė.
Praėjusią savaitę atidaryta Klaipėdos „Švyturio“ arena taip pat dar nėra oficialiai pripažinta tinkama eksploatuoti. Tačiau klaipėdiečiai areną jau apdraudė. Tačiau „Švyturio“ arenos projektų vadovė Vilma Vainorienė neatskleidė, kokia suma apdrausta arena.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)