, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Tyrimas: didėja nusivylimas demokratija

Dovile Sukyte | 2011-12-17

Didėja Lietuvos gyventojų nusivylimas šalyje įvykusiomis demokratinėmis bei ekonominėmis reformomis. Daugumos požiūriu, per praėjusius dvidešimt metų įvykę pokyčiai turėjo neigiamą įtaką pragyvenimo lygiui, šalies vidinei tvarkai bei viešajai moralei. Tokios išvados pateikiamos gruodžio 5 dieną pristatytame Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto „Pew Research Center“ viešosios nuomonės tyrime.

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos gyventojų požiūrį į demokratinius, ekonominius bei socialinius pokyčius po Sovietų sąjungos žlugimo.

Iš visų apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų net 72 proc. nepatenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje. Paprašyti pasirinkti tarp demokratinės valstybės valdymo formos ar valdymo būdo, paremto stipria vieno žmogaus lyderyste, 40 proc. pasirinko antrąjį variantą. Palyginti su 2009 metais atliktos apklausos duomenimis, pasitikėjimas demokratiniu valdymo būdu smuko 10 proc. Tik 35 proc. apklaustųjų 2009 metais ir 25 proc. šiemet išreiškė tvirtą paramą egzistuojančiai valdymo formai.

Tyrimas parodė, kad žemas pasitikėjimo lygis demokratija kaip valdymo forma veikiau susijęs su demokratinių institucijų veiklos efektyvumu ir pilietinių laisvių užtikrinimu, o ne su noru atsisakyti demokratijos siūlomų vertybių.

Ekonominiai pokyčiai taip pat susilaukė gana neigiamo Lietuvos gyventojų įvertinimo. Daugumos nuomone, iš politinių ir ekonominių pokyčių daugiausia naudos turėjo privataus verslo savininkai ir  politikai. Tik 20 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad pokyčiai buvo naudingi paprastiems žmonėms.

Lyginant dabartinę situaciją su situacija nepriklausomybės atgavimo pradžioje įžvelgiamas pragyvenimo lygio pagerėjimas. 1991 metais tik 9 proc. apklaustųjų tikėjosi teigiamos ekonominių ir politinių pokyčių įtakos pragyvenimo lygiui, o 87 proc. laukė pablogėjimo. Tuo tarpu 2011 metų apklausoje 33 proc. respondentų pripažino, kad pokyčiai teigiamai paveikė pragyvenimo lygį, o 56 proc. įžvelgė neigiamus padarinius.

Kartu pastebėta, kad ekonominiai ir politiniai pokyčiai turėjo neigiamos įtakos šeimos vertybėms (2011 m. 50 proc. jų būklę pripažino pablogėjusia, palyginti su 23 proc. 1991 m.), tautiniam pasididžiavimui (atitinkamai 30 ir 7 proc.), viešajai moralei (55 ir 37 proc.) ir žmonių bendram sutarimui (48 ir 40 proc.). Tačiau pastebėtas teigiamas postūmis link gyventojų geresnių tarpusavio santykių (45 ir 57 proc.).

Lietuvos gyventojai išlieka vieni aktyviausių šalies narystės Europos Sąjungoje (78 proc.) ir NATO (65 proc.) rėmėjai. Artimiausiais Lietuvos sąjungininkais įvardintos Europos Sąjunga (21 proc.), Latvija (20 proc.) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (19 proc.). Didžiausiomis grėsmėmis – Rusija (39 proc.), Kinija (9 proc.) ir Baltarusija (9 proc.).

Labai panašios visuomenės nuotaikos užfiksuotos ir Rusijoje bei Baltarusijoje. Nepasitenkinimą tuo, kaip šalyje funkcionuoja demokratija, išreiškė 81 proc. apklaustų ukrainiečių bei 63 proc. rusų. Kiek didesnė šių šalių piliečių parama stipriam vienos asmenybės valdymui: 57 proc. rusų ir 60 proc. ukrainiečių remia „kieto kumščio“ valdymo būdą. Taip pat dauguma piliečių neigiamai atsiliepia apie perėjimą prie rinkos ekonomikos: tik 42 proc. rusų ir 34 proc. ukrainiečių mano, kad perėjimas buvo naudingas, palyginti su atitinkamai 54 proc. ir 52 proc., apklaustų 1991 metais.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (3)

Seniūnas    2011-12-18 14:37

Nors Rusijos teismai mala Chodorkovskį,Ukrainos teismai mala Timošenko,o tai kelia abejonių ar tesmai objektyvūs,ar nepataikauja valdžiai,Lietuvoje teismais pasitikimama mažiau.Kodėl? Ar ne todėl,kad jei žiniasklaida priekabiauja prie tesmų tai ji šaunesnė, populiaresnė, o venskienės neatleidžiamos lyg tyčia, kad teismų autoritetes būtų žemesnis.

Jozefas    2011-12-18 14:53

Nuoroda neveikia. Neaišku, kas, kodėl buvo apklausta. Apklausą atliko kažkokia organizacija, kuri padeda skleisti amerikonizmą pasaulyje. Kodėl pasirinktos būtent šios trys šalys? Jei tas institutas įsikūręs tik 2004 m., iš kur 20 metų senumo apklausos duomenys? Daugiau klusimų nei atsakymų iš tokių straipsnių…

Mantas Dubauskas    2011-12-18 23:49

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e