, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lygiai prieš trejus metus Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau vargu ar kosoviečiai turi ūpo švęsti. Negana to, kad šalis nesusitvarko su politinėmis ir ekonominėmis problemomis, praėjusių metų gruodį išplatintas Europos Tarybos raportas plačiai pagarsino įtarimus dėl aukščiausių Kosovo politikų nusikalstamos veiklos. Šiandien Serbija kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybą, ragindama pradėti nepriklausomą tyrimą.
Minėtame raporte atskleidžiama, kad etninių albanų sukilėlių Kosovo išvadavimo armijos (KLA) vadai, tarp jų ir dabartinis ministras pirmininkas Hashimas Thaci ir kiti politiniai lyderiai, per 1999 metais vykusį karą su Serbija vadovavo organizuotų nusikaltėlių grupuotei, užsiėmusiai žmogžudystėmis, prekyba heroinu ir organų kontrabanda. Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius teigia, jog KLA nuolat grobdavo civilius asmenis ir siųsdavo juos į slaptus sulaikymo centrus Albanijoje, kur žmonės būdavo kankinami ir žudomi.
Europos tarybos žmogaus teisių priežiūros tarnybos atstovas Dickas Marty’s apkaltino Vakarų valstybes visą laiką žinojusias apie Kosovo politikų nusikalstamą veiklą ir ją dangsčius. Europa esą ir dabar vengia nuodugniai tirti nusikaltimus, nenorėdama susigadinti reputacijos. „Wikileaks“ neseniai paviešintas JAV diplomatinis pranešimas, kuriame Nyderlandų valstybės sekretorius Europos reikalams Fransas Timmermansas perspėja Vašingtoną, jog aukšti Kosovo pareigūnai įsitraukę į nusikalstamą veiklą, iš dalies patvirtina šiuos įtarinėjimus.
Taigi dabar tarptautinės bendruomenės įsikišimas į šią bylą atrodo neišvengiamas. Ir kažin ar iki tyrimo pabaigos Kosovas gali tikėtis didesnio tarptautinio pripažinimo. Šiuo metu jį yra pripažinusios 75 šalys, įskaitant JAV ir daugumą Europos šalių, taip pat ir Lietuvą. Tokios šalys kaip Ispanija, Gruzija, Rusija ar Kinija, neketina pripažinti Kosovo nepriklausomybės, jau vien iš baimės dėl savų separatistinių regionų. Kita vertus, dėl Kosovo nėra sutarimo ir JT taryboje.
Net ir be pripažinimo problemų sostinėje Prištinoje dabar gimtadienio linksmybėmis nekvepia. Nedarbas šalyje siekia 40 proc., apie pusę žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, o pirmieji po nepriklausomybės paskelbimo gruodį įvykę rinkimai buvo pilni pažeidimų. Kosovo šiaurė, kurioje dominuoja serbai, vis dar nekontroliuojama centrinės valdžios, joje klesti nusikalstamumas.
Labai įdomu.