, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ar po pusketvirtų metų savivaldybių merus rinksime tiesiogiai? Į šį klausimą dauguma parlamentarų šiandien linkę atsakyti teigiamai. Tačiau ar parengtos Konstitucijos pataisos bus įteisintos, gali paaiškėti po dar ne vieno diskusijų ir balsavimo raundo.
Konstitucijos pataisų projektą, kuriuo siekiama įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus, pasirašė net 100 parlamentarų, nors iš balsavusiųjų 89 Seimo narių už pasisakė 71, prieš – 2, 16 susilaikė.
Konstitucijoje siūloma nustatyti, kad savivaldybės merus, kaip ir savivaldybių tarybų narius, demokratiškai rinktų Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti savivaldybės gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Taip pat siūloma pakeisti ligšiolinį mero statusą – jis nebebūtų savivaldybės tarybos narys, bet taptų savivaldybės vykdomoji institucija, savivaldybės vadovu, atskaitingu gyventojams ir savivaldybės tarybai.
Dėl pateiktų pataisų šiandien Seime itin karštų diskusijų neįsiplieskė, nors daugiausia abejonių ir vėl sulaukė mero įgaliojimų klausimas.
Projektą rengusio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas akcentavo, kad tiesiogiai išrinktam merui iš esmės būtų patikėtos dabartinio administracijos direktoriaus pareigos, tačiau jam būtų suteikta daugiau įgaliojimų nei šiuo metu. Savivaldybės taryba rinktų pirmininką, kuris vadovautų posėdžiams.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis abejojo, ar sukoncentravus vykdomosios valdžios galias merų rankose, savivaldybių vadovo posto negalės nusipirkti, sakykim, kokia statybos įmonė, siekianti skirti savo žmones į viešųjų pirkimų ir kitas komisijas.
Jeigu tarybos sugeba išrinkti merą, tai kodėl mes abejojame žmonėmis? Taryba dažnai būna mažiau reikli merui nei bendruomenė.
V. Kurpuvesas vylėsi, kad kai bus pakeistas merų statusas, atsiras daugiau aiškumo, o tai esą „įneš ir skaidrumo“. „Kai pasakysime, už ką atsakingas meras, tai bus lengviau kovoti su negerovėmis“, – gana aptakiai kalbėjo komiteto pirmininkas.
Atsakydamas į Juliaus Veselkos klausimą, ar bus galimybė iš posto pašalinti prastai dirbantį merą, V.Kurpuvesas tikino, kad ateityje teisės aktuose bus numatytos visos procedūros. Šiuo metu jis mato dvi galimybes: merą galėtų iš pareigų atšaukti pati taryba arba gyventojai.
„Jeigu tarybos sugeba išrinkti merą, tai kodėl mes abejojame žmonėmis? Taryba dažnai būna mažiau reikli merui nei bendruomenė“, – parlamentarų abejonėmis išsirinkti ūkišką merą stebėjosi V.Kurpuvesas.
Nors dauguma politinių jėgų jau seniai į savo rinkimines programas yra įtraukusios planus įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau oficialiai prasidėjus šio klausimo svarstymui, politikų ryžtas neretai virsta abejonėmis.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)