Į Rusijos prezidento kėdę trečią kartą atsisėdęs Vladimiras Putinas atsinešė didelį kapšą pažadų. Kaip juos įgyvendins – pats nepaaiškino. O paklausti niekas ir negalėjo.
Praėjus vos kelioms valandoms po V. Putino inauguracijos ceremonijos Kremlius išplatino pranešimą apie tai, jog naujasis prezidentas jau pasirašė šūsnį strateginių programų, numatančių iki jo kadencijos pabaigos išspręsti opiausias šalies ekonomines bei socialines problemas.
Vyriausybei nurodyta iki 2018 m. vidutinį atlyginimą padidinti pusantro karto, mokytojams jį pakelti dvigubai. Taip pat numatyta iki 2020 m. sukurti 25 mln. darbo vietų ir 50 proc. padidinti pramonės našumą, padidinti investicijas šalyje, 20-30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto kainas.
Prieš rinkimus V. Putinas taip pat teigė, jog didelį dėmesį skirs korupcijai mažinti ir valdžios sektoriaus veiklai skaidrinti. Ir garsiai pareiškė, jog iki kadencijos pabaigos Rusija Pasaulio banko sudaromame verslo sąlygų reitinge „Doing Business“ iš 120 vietos pakils į 20-ą. Lietuva šiame sąraše dabar užima 27 vietą.
Apie tai, kaip sieks šių tikslų, V. Putinas nelinkęs detalizuoti. O politiniai oponentai neturėjo galimybės paklausti, kuo pagrįsti V. Putino planai – besiruošiant rinkimams „Vieningosios Rusijos“ pirmininkas nedalyvavo debatuose su kitais kandidatais į prezidento postą.
Šių metų kovo mėnesį Rusijos piliečių apklausos rezultatai parodė, jog 37 proc. gyventojų tiki, kad naujai išrinktas prezidentas sugebės įvykdyti pažadus, 41 proc. mano, jog V. Putinas įvykdys dalį jų, ir tik 15 proc. netiki, jog šalies vadovas laikysis žodžio. Apklausa buvo atlikta valstybinės tyrimų agentūros „VTsTIOM“.
Jau anksčiau Rusija tapo šalimi, kurios gyventojai yra stipriai priklausomi nuo valdžios skiriamų išmokų. Ši priklausomybė dar stiprės. „Citibank“ ekonomistai skaičiavo, jog didinamos ir planuojamos didinti įvairios socialinės išmokos bei atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams per metus kainuos maždaug 1,5 proc. BVP.
Vyriausybė, kuriai vadovavo V. Putinas, atidėjo komunalinių paslaugų kainų didinimą, padidino pensijas. Pirmąkart 7 proc. jos buvo padidintos sausio mėnesį, vėliau balandį – 2,4 proc. Valdžios išlaidos socialinėms išmokoms per ketverius metus padidėjo nuo 21 iki 27 proc. BVP. Lietuva panašioms išmokoms išleidžia apie 15 proc. BVP, tuo metu Europos vidurkis siekia 21,7 procento.
Demonstruoti tokį dosnumą Rusijai leidžia pajamos iš naftos bei gamtinių dujų eksporto. Taigi V. Putino pažadų įgyvendinimas priklausys nuo to, kiek pasaulyje kainuos nafta ir dujos. Neskaičiuojant pajamų už naftą bei dujas 2011 metais Rusijos biudžeto deficitas būtų siekęs 10 proc. BVP (prieš krizę tebuvo 4,7 proc.).
Opozicijos nelaimės
Dieną prieš V. Putino inauguraciją Maskvos gatvėse vėl pasipylė protestuotojų būriai. Nors pastaruoju metu suaktyvėjusi opozicijos veikla ir paskatino svarstymus apie politinį lūžį, nenoriai besivienijantys oponentai nesugeba susiburti į didžiajai visuomenės daliai patrauklų judėjimą.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)