, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Spontaniškas D.Tusko vizitas Lietuvoje – su priešrinkiminiu kvapu

Indre Leonaviciute | 2011-09-05

Skubus Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitas į Lietuvą gali būti kur kas veiksmingesnis nei tūkstančiai pažadų, puošiančių priešrinkiminius partijos plakatus. Į protestus Vilniaus krašto lenkų mokyklose Lenkijos premjeras sureagavo taip greitai, kad į gatves reikšti pasipiktinimo nesuspėjo nuo krepšinio apsvaigę lietuviai. Po pamaldų sausakimšoje Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje D. Tuskas pabrėžė, kad lenkų švietimo klausimai Lietuvoje bus jo vyriausybės dėmesio centre.

Anot politologo, Rytų Europos studijų centro Pilietinės visuomenės vystymo ir bendradarbiavimo skyriaus vedėjo Vyčio Jurkonio, toks mesijiškas D. Tusko manevras galėtų būti vertinamas kaip priešrinkiminis ir labiau orientuotas ne į lenkų mažumas Lietuvoje, bet į Lenkijoje gyvenančius rinkėjus, vis dar negalinčius apsispręsti, kurią partiją palaikyti parlamento rinkimuose spalį.

Pats sprendimą atvykti priėmęs D. Tuskas nesureikšmino savęs ir kalbėjo vyriausybės ir jos vairą šiuo metu laikančios Pilietinės platformos partijos vardu. Anot V. Jurkonio, Lenkijos premjerui svarbu parodyti, kad visi lenkų politikų Lietuvos pusėn beriami priekaištai  nėra vien tik emociniai ir nepagrįsti. D. Tuskas taip pat nori pabrėžti, kad yra linkęs ieškoti dialogo.

„Nepaisant to, kad susitinkama ne su potencialiais rinkėjais, politikų dėmesys lenkų diasporai Lietuvoje yra plačiai nušviečiamas Lenkijos žiniasklaidoje. Tai svarbus ženklas lenkų elektoratui šalies viduje“, – mano politologas.

Vyriausybių vadovai nutarė steigti specialią ekspertų darbo grupę, kurios pagrindinė užduotis bus nagrinėti tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus, pirmiausia – švietimo.

Kas sudarys šią ekspertų grupę ir kokius konkrečius klausimus ji spręs, kol kas neskelbiama. Tačiau Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Švietimo įstatymas nebus keičiamas. Pasak V. Jurkonio, susitarimas dėl darbo grupės Lietuvos švietimo politikai jokios reikšmės neturės, o į ekspertų grupės rekomendacijas galbūt ir bus atsižvelgta, tačiau Lietuvos lenkų švietimo situacijos tai nepakeis. Anot politologo, didžiausias šio susitarimo privalumas yra pati iniciatyva, kuri skatina abipusį valstybių dialogą ne per žiniasklaidą, o konkretaus turinio lygmeniu.

Paklaustas, ar įvykus rinkimams Lenkijoje baigsis ir ekspertų darbo grupės susitikimai, V. Jurkonis teigė, kad valstybėms būtinas tolimesnis konstruktyvus bendravimas. „Reikia tikėtis, kad bandymas užmegzti dialogą nebus vienkartinis. Bendradarbiavimo reikia, kaip ir abipusiškumo. Lietuvai reiktų kalbėti apie Lenkijos lietuvių situaciją ir švietimą. Jautrių klausimų yra nemažai. Būtų gerai, jei Lietuva ir Lenkija sugebėtų išlaikyti šį bendravimo formatą“, – sako V. Jurkonis.

Rugpjūčio mėnesį Lenkijoje surengtos apklausos duomenimis, jei rinkimai įvyktų dabar, daugiausia, 37 procentus, rinkėjų balsų gautų  D. Tusko Pilietinės platformos partija. Antroji liktų Jaroslawo Kaczynskio Teisės ir teisingumo partija, kuriai atitektų 26 proc. balsų.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (2)

Pingback: L.Walesa atsisako Lietuvos apdovanojimo – priims tik pagerinus sąlygas lenkams | IQ.lt

Arvydas Damijonaitis    2011-10-02 20:26

INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų.Vartodami terminą “lenkų tautinė mažuma” parodome
lietuvių inteligentų neišsilavinimą.Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ
BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos
pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai”
“ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos
valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus.
Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę
okupantai neturėtų turėti privilegijų.

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e