Skubus Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitas į Lietuvą gali būti kur kas veiksmingesnis nei tūkstančiai pažadų, puošiančių priešrinkiminius partijos plakatus. Į protestus Vilniaus krašto lenkų mokyklose Lenkijos premjeras sureagavo taip greitai, kad į gatves reikšti pasipiktinimo nesuspėjo nuo krepšinio apsvaigę lietuviai. Po pamaldų sausakimšoje Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje D. Tuskas pabrėžė, kad lenkų švietimo klausimai Lietuvoje bus jo vyriausybės dėmesio centre.
Anot politologo, Rytų Europos studijų centro Pilietinės visuomenės vystymo ir bendradarbiavimo skyriaus vedėjo Vyčio Jurkonio, toks mesijiškas D. Tusko manevras galėtų būti vertinamas kaip priešrinkiminis ir labiau orientuotas ne į lenkų mažumas Lietuvoje, bet į Lenkijoje gyvenančius rinkėjus, vis dar negalinčius apsispręsti, kurią partiją palaikyti parlamento rinkimuose spalį.
Pats sprendimą atvykti priėmęs D. Tuskas nesureikšmino savęs ir kalbėjo vyriausybės ir jos vairą šiuo metu laikančios Pilietinės platformos partijos vardu. Anot V. Jurkonio, Lenkijos premjerui svarbu parodyti, kad visi lenkų politikų Lietuvos pusėn beriami priekaištai nėra vien tik emociniai ir nepagrįsti. D. Tuskas taip pat nori pabrėžti, kad yra linkęs ieškoti dialogo.
„Nepaisant to, kad susitinkama ne su potencialiais rinkėjais, politikų dėmesys lenkų diasporai Lietuvoje yra plačiai nušviečiamas Lenkijos žiniasklaidoje. Tai svarbus ženklas lenkų elektoratui šalies viduje“, – mano politologas.
Vyriausybių vadovai nutarė steigti specialią ekspertų darbo grupę, kurios pagrindinė užduotis bus nagrinėti tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus, pirmiausia – švietimo.
Kas sudarys šią ekspertų grupę ir kokius konkrečius klausimus ji spręs, kol kas neskelbiama. Tačiau Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Švietimo įstatymas nebus keičiamas. Pasak V. Jurkonio, susitarimas dėl darbo grupės Lietuvos švietimo politikai jokios reikšmės neturės, o į ekspertų grupės rekomendacijas galbūt ir bus atsižvelgta, tačiau Lietuvos lenkų švietimo situacijos tai nepakeis. Anot politologo, didžiausias šio susitarimo privalumas yra pati iniciatyva, kuri skatina abipusį valstybių dialogą ne per žiniasklaidą, o konkretaus turinio lygmeniu.
Paklaustas, ar įvykus rinkimams Lenkijoje baigsis ir ekspertų darbo grupės susitikimai, V. Jurkonis teigė, kad valstybėms būtinas tolimesnis konstruktyvus bendravimas. „Reikia tikėtis, kad bandymas užmegzti dialogą nebus vienkartinis. Bendradarbiavimo reikia, kaip ir abipusiškumo. Lietuvai reiktų kalbėti apie Lenkijos lietuvių situaciją ir švietimą. Jautrių klausimų yra nemažai. Būtų gerai, jei Lietuva ir Lenkija sugebėtų išlaikyti šį bendravimo formatą“, – sako V. Jurkonis.
Rugpjūčio mėnesį Lenkijoje surengtos apklausos duomenimis, jei rinkimai įvyktų dabar, daugiausia, 37 procentus, rinkėjų balsų gautų D. Tusko Pilietinės platformos partija. Antroji liktų Jaroslawo Kaczynskio Teisės ir teisingumo partija, kuriai atitektų 26 proc. balsų.2 psl. >>
Spausdinti
Pingback: L.Walesa atsisako Lietuvos apdovanojimo – priims tik pagerinus sąlygas lenkams | IQ.lt
INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų.Vartodami terminą “lenkų tautinė mažuma” parodome
lietuvių inteligentų neišsilavinimą.Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ
BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos
pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai”
“ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos
valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus.
Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę
okupantai neturėtų turėti privilegijų.