Niujorke susikūręs judėjimas „Užimkime Volstrytą“ plinta po visą pasaulį – savaitgalį protestai kilo tiek Azijoje, tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Visuotinė pasipriešinimo bankams, turtuoliams, valdžiai nuotaika kol kas aplenkė Lietuvą. Sociologas Vladas Gaidys teigia, kad lietuviai turi potencialo protestuoti, tik jis giliai užkonservuotas. Tą greičiausiai nulėmė istorinė praeitis ir šiaurietiškas temperamentas.
„Pirma, pokumunistinėse šalyse kairiosios pozicijos, kairioji stilistika buvo ganėtinai sukompromituotos, vulgarizuotos per tuos 50 metų. Tai tiesiog sunku atstatyti. Antra, Lietuvoje ir tarpukariu nebuvo tradicijų – darbininkų judėjimų, profsąjungų. Trečia, turbūt bet kurių protestuotojų pozicija yra ganėtinai pažeidžiama. Juos labai paprasta apkaltinti nostalgija sovietmečiui. Matyt, tai psichologinis diskomfortas“, – portalui IQ.lt dėstė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.
Pašnekovas siūlė atskirti priežastis, kodėl protesto akcijų nerengia jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės. Situacija Lietuvoje nepatenkinti jaunuoliai dažniau renkasi emigraciją – išvažiuoti į Vakarus, Jungtinę Karalystę. Ten realizuoti turimą energiją jiems atrodo paprasčiau nei mėginti kažką pakeisti gimtinėje. Savo ruožtu vyresnio amžiaus šalies gyventojai protestuoti neina todėl, kad tiesiog bijo prarasti tai, ką turi.
V. Gaidys skaičiavo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų yra gimę kaime ir, nors dabar gyvena mieste, turi tvirtas tenykštes šaknis. „Kaimo žmogui sunkiai suvokiami tokie veiksmai, kaip kažką gadinti, deginti. Lietuva, gerąja to žodžio prasme, dar gerokai agrarinė valstybė“, – dėstė sociologas. Be to, jis pridūrė, kad šiaurės šalyse spontaniškų protestų būna gerokai mažiau nei pietuose.
Protestų būta ir Lietuvoje
Vis dėlto V. Gaidys prisiminė keletą lietuviškų protestų pavyzdžių. „1998 metais buvo kelių blokada. Kaimo žmonės, runkelių augintojai blokavo kelius ir ne taip paprasta ten buvo kažką padaryti, ilgokas buvo konfliktas. Po to atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė kelių blokavimui“, – kalbėjo sociologas.
Jis priminė ir 2009 metais prie Seimo vykusias riaušes, ir Drąsiaus Kedžio istoriją, kuomet šalies gyventojai buvo apsupę namą Garliavoje ir atsisakė ten įleisti valdžios atstovus. „Prie tam tikrų aplinkybių lietuviai gali pakankamai rimtai ir aršiai kažką daryti. Atvejai tokie buvo, vadinasi, lietuviai turi potencialo, bet jis yra užkonservuotas“, – sakė V. Gaidys.
Savotiška šalies gyventojų protesto forma pasireiškė ir per paskutinius trejus Seimo rinkimus, kai netikėtai buvo išrenkamos kiek radikalios ar esamai valdžiai itin nepatinkančios politinės jėgos.
Anot jo, savotiška šalies gyventojų protesto forma pasireiškė ir per paskutinius trejus Seimo rinkimus, kai netikėtai buvo išrenkamos kiek radikalios ar esamai valdžiai itin nepatinkančios politinės jėgos. „2000 metais Naujoji Sąjunga buvo išrinkta, 2004 metais – Darbo partija, o 2008 metais – Tautos prisikėlimo partija. Tai buvo protesto balsavimas“, – svarstė pašnekovas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)