Belgija siekia vis naujų rekordų modernios Europos istorijoje. Praėjus 234 dienoms po rinkimų šalis vis dar gyvena be naujos vyriausybės. Nors nei patys belgai, nei pasaulio žiniasklaida pernelyg nepanikuoja, artimiausiu metu sudaryti koaliciją atrodo mažiau realu nei suskilti šaliai.
Tokia situacija –įspėjimas visai Europos Sąjungai. Mat nacionalinių valstybių svarbos mažėjimas ir regionų iškilimas žengia koja kojon su gilėjančia ES integracija.
Dabartinei politinei krizei Belgijoje postūmį davė pernai birželio 23 dieną vykę rinkimai, kuriuose daugiausia balsų surinko regioninės partijos: valonų socialistai ir flamandų nacionalistai. Pastarųjų lyderis radikalusis Bartas De Weveris atvirai vadina Belgiją žlugusia šalimi ir reikalauja visiškos Flandrijos nepriklausomybės, atmesdamas kompromisinius susitarimus tarp partijų.
Flamandų nacionalistai įsitikinę, kad Belgijos nepriklausomybė šiaip ar taip ilgainiui ištirps Europos integracijos procese. Paradoksalu, tačiau viena iš šalies skilimo priežasčių gali tapti ES, tarp kurios steigėjų yra ir pati Belgija.
Atkakliai bandydamas ištraukti susiskaldžiusią šalį iš politinės krizės, Belgijos karalius Albertas II paskyrė laikinosios vyriausybės finansų ministrą Didierį Rayndersą naujuoju politiniu tarpininku, o laikinajam premjerui Yvesui Leterme‘ui pavedė kuo greičiau pristatyti 2011 metų biudžetą.
Laikinoji vyriausybė kol kas sugeba išlaikyti ekonominį šalies stabilumą ir žada dar sumažinti biudžeto deficitą. Jau praėjusiais metais deficitas sudarė 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto, arba 0,2 proc. punkto mažiau nei ES vidurkis. Dabar ketinimama pasiekti 3 proc. ribą 2012 metais. Belgijos valstybės mechanizmas kol kas pakankamai stabiliai veikia ir dėl daugiasluoksnės vietinės valdžios pastangų.
Prie politikų nesusikalbėjimų pripratusi šalies visuomenė taip pat reaguoja belgiškai ramiai ir su gera doze ironijos. Populiarus šalies aktorius Benoitas Poelvoorde‘as pradėjo atgarsio sulaukusią „barzdų už solidarumą“ akciją, kuria belgai raginami nesiskusti barzdos, kol nebus suformuota vyriausybė.
Kiek labiau belgai buvo sukrutę sausio pabaigoje, kai apie 45 tūkst. žmonių susirinko į spalvingą ir taikų protesto mitingą šalies sostinėje Briuselyje. Nors „Gėdos“ mitingas pokyčių neišprovokavo, tačiau atskleidė, kad Belgijos visuomenė ne tik netrokšta valstybės skilimo, bet yra ir gerokai vieningesnė nei jos išrinktieji.
Nors gali būti, kad vieningesnė yra tik daugiakalbio Briuselio publika. Europos sostine neretai vadinamas kosmopolitiškas Briuselis laikomas vienijančia jėga regioninių nesutarimų skaldomoje šalyje. Tačiau nežinia, kiek ilgai tos jėgos pakaks išlaikyti Belgiją vieningą ES integracijos kontekste.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)