, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Visi Seimo nariai formaliai yra lygūs. Tačiau jų atstovaujamų rinkėjų skaičius skiriasi gana smarkiai. Labiausiai „apkrauti“ atsakomybe Vilniuje renkami Seimo nariai, mažiausiai – Kelmės, Ignalinos–Švenčionių bei Akmenės–Joniškio apygardose išrinkti tautos atstovai.
Prieš kiekvienus rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) perbraižo rinkimų apygardų ir apylinkių ribas. Vienose apygardose atsiranda naujų adresų, kuriuos reikia priskirti konkrečioms apylinkėms, kitose – rinkėjų skaičius tampa per didelis, tad jį reikia perduoti kuriai nors mažesnei rinkimų apygardai. Šiemet taip pat teko perskirstyti šešių apygardų rinkėjus, kad jų skaičius atitiktų Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus. Jame numatyta, kad numatytas rinkėjų skaičius nebūtų daugiau kaip 20 proc. didesnis arba mažesnis nei visose rinkimų apygardose esantis vidurkis. 2012 m. pradžioje paskaičiuota, kad vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje – 36 804. Todėl vienoje apygardoje gali būti mažiausiai 29 444, o daugiausia – 44 164 rinkėjai.
Šių metų sausio mėnesį VRK, remdamasi gyventojų registro duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatė, kad keturiose apygardose rinkėjų skaičius yra per didelis. Vilniuje, Fabijoniškių apygardoje, buvo registruoti 45 063 rinkėjai, Justiniškių – 44 641 rinkėjas. Šalia Vilniaus rinkėjų perteklius užfiksuotas dviejose apygardose: Širvintų–Vilniaus (44 885 rinkėjai) ir Vilniaus–Trakų (44 998). Tokia situacija atspindi demografinius pokyčius – Vilnius išlieka bene vienintelis augantis Lietuvos miestas, o aplinkiniai rajonai plečiasi dėl gyventojų norų išsikelti gyventi į užmiestį. Mažiausias galimas rinkėjų skaičiaus ribas buvo peržengusi Kelmės (29 353 rinkėjai) ir Kauno centro apygarda (29 317 rinkėjų).
VRK savo sprendimais kosmetiškai perskirstė šias rinkimų apygardas ir taip sukėlė kai kurių partijų nepasitenkinimą. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ėmė purkštauti, kad Vilniaus–Trakų ir Širvintų–Vilniaus apygardų sumažinimas „atėmė“ iš jų po keletą šimtų lenkų tautybės rinkėjų. Anot LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio, taip pažeidinėjamos tarptautinės konvencijos, kuriose nurodyta, kad rinkimų apygardų ribos turi sutapti su ribomis, kur gausiai gyvena tautinės mažumos. V. Tomaševskis pageidautų, kad būtų iš esmės perbraižytos rinkimų apygardos ribos Vilniuje ir Vilniaus krašte, pavyzdžiui, kad atsirastų atskira Šalčininkų apygarda, o Vilniuje būtų padidintas apygardų skaičius.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas atmeta priekaištus dėl tariamai tendencingo ir prieš tautines mažumas nukreipto dabartinio rinkėjų perskirstymo, nes kitai rinkimų apygardai buvo „dovanoti“ tik keli šimtai potencialių rinkėjų, o tai neturėtų daryti jokios ženklesnės įtakos rinkimų rezultatams. Kita vertus, Z. Vaigauskas pripažino, kad Vilniuje rinkimų apygardos tapo per didelės ir būtų gerai jas iš esmės perskirstyti, galbūt vietoje dabartinių 10 sudarant 11 ar 12 apygardų. Tačiau toks perskirstymas prieš pat rinkimus, anot VRK pirmininko, įneštų daug sumaišties, todėl tai būtų galima padaryti nebent iškart po rinkimų rudenį.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)