Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys pareiškė, kad galimybė savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams pasiteisino. Anot L. Balsio, nepriklausomi kandidatai gavo „ne tiek jau ir mažai“ mandatų. Vis dėlto nepriklausomų kandidatų pasirodymai nėra įspūdingi – tik kelios nepriklausomų kandidatų koalicijos (Vilniuje, Kaune) tapo rimtomis jėgomis dalijantis mandatus. Iš esmės, šios koalicijos prilygo partijoms – tik naudojosi naujomis įstatymų galimybėmis išvengti tam tikrų procedūrų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, visi nepriklausomi kandidatai ir jų koalicijos visoje Lietuvoje surinko apie 5 proc. mandatų – 76 mandatus. Pagal atiduotų balsų kiekį susidarytų dar daugiau. Jei visi nepriklausomi kandidatai būtų įvardyti kaip „alternatyva“ politinėms partijoms, ši politinė jėga galėtų tapti realiu varžovu ir nacionaliniuose rinkimuose. Tačiau tai tik – labai hipotetinė prielaida. Realiai Lietuvoje bemaž nesikeičia politinių partijų, galinčių peržengti 5 proc. ribą rinkimuose, skaičius.

Jei skaičiuotume procentais ne mandatų (žr. grafiką), o už partiją paduotų balsų skaičių, gautume kiek kitokį vaizdą. Savivaldybių rinkimuose aiškiai pastebimos dvi stipriausios partijos: Lietuvos socialdemokratai (16,34 proc. visų balsų nuo galiojančių biuletenių), ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (14,68 proc.). „Antrojoje lygoje“ – Darbo partija (9,91 proc.) ir „Tvarka ir teisingumas“ (8,56 proc.). Dar penkios partijos (koalicijos) galėtų peržengti 5 proc. ribą: Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas gavo 6,71 proc. visų balsų, liberalų ir centro sąjunga – 6,5 proc., Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 6,4 proc., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5,66 procento. Arčiausiai 5 proc. ribos atsidūrė Naujoji sąjunga (socialliberalai) – jie iš viso savivaldybių tarybų rinkimuose gavo 3,54 proc. balsų.

Savivaldybių rinkimai liudija, kad partijų „darže“ kol kas didesnių naujienų nėra. Vienintelis reikšmingas naujas aspektas – sąlygiškai geras tautinėms mažumoms atstovaujančių partijų pasirodymas. Jei Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas sėkmingai išlaikys bendradarbiavimą, Valdemaras Tomaševskis tikrai gali tikėtis turėti savo frakciją po būsimų Seimo rinkimų. Tokiu atveju tautinėms mažumoms atstovaujančių partijų atstovai galėtų rimtai dalyvauti net ir derybose dėl valdančiųjų koalicijų sudarymo.

Minėtos partijos iš viso savivaldybių rinkimuose gavo 78,3 proc. balsų. Tai reiškia, kad daugiau nei 20 proc. balsų išsibarstė tarp mažesnių partijų ir nepriklausomų kandidatų. Šis potencialas – užuomina, kad šalia tradicinių partijų galėtų atsirasti vietos ir naujai politinei jėgai, kuri būtų pajėgi patraukti apie 10-15 proc. potencialių rinkėjų. Tačiau rinkimų rezultatai Vilniuje ir Kaune parodė, kad tik žinomi veidai ir gera rinkimų kampanija gali suvilioti reikšmingesnę dalį rinkėjų. Kita vertus, trumpalaikio efekto besivaikančios partijos gali išnykti iš politinės padangės taip pat greitai, kaip ir atsirado – Lietuvos krikščionių partija (buvę Arūno Valinsko bendražygiai) tegavo 1,76 proc. balsų, o A. Valinsko vis dar vadovaujama „Tautos prisikėlimo“ partija – apskritai surinko tik 1276 balsus arba 0,11 procento. Tai geras ženklas, kad rinkėjai gana greitai atgauna blaivų protą. Kita vertus, tai neapsaugos nuo būsimų trumpalaikių susižavėjimų ir naujų pagundų.2 psl. >>