, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Visam pasauliui įsmeigus akis į Šiaurės Afriką, neramumai, pasirodo, vyko ir Šiaurės Korėjoje. Nors masteliai nė iš tolo neprilygsta Egipui ar Libijai, tačiau naujiena pakankamai stebinanti, turint galvoje represyvią Kim Jong-ilo valdžią. Tiesa, Šiaurės Korėjos žmonės, skirtingai nei arabai, labiausiai išalkę ne demokratijos, bet ryžių.
Smulkūs protestai Čonžu, Renčchono ir Sončchono miestuose, esančiuose Pchenjano-Pukto provincijoje, kilo vasario 14 dieną, prieš pat prezidento gimtadienį. Šie regionai dėl savo „maištingos dvasios“ jau seniai kelia galvos skausmą režimui. Neramumus paskatino tai, kad Korėjos valdžia atjungė šiuose miestuose elektrą, norėdama įspūdingai apšviesti vasario 16-ąją vykstančias Kim Jong-ilo gimtadienio iškilmes Pchenjane.
„Duokite mums elektros ir ryžių!“ – per savadarbius megafonus gatvėse šūkavo protestuotojai. Viskas prasidėjo nuo vos kelių žmonių, tačiau prie jų prisijungdavo vis daugiau, teigia įvykių liudininkai. Įdomiausia, kad valstybės saugumo departamentas šį kartą nesugebėjo išsiaiškinti spontanišką akciją pradėjusių žmonių. Mat skirtingai nei anksčiau, akciją iš šalies stebėję korėjiečiai nepuolė skųsti savo kaimynų valdžiai, bet juos pridengė.
Užsienis pavargo šelpti
Šiuo metu Šiaurės Korėja eilinį kartą išgyvena didžiulį badą ir vėl prašo Vakarų pagalbos. Prašoma šį kartą jau ne tik per tarptautines organizacijas, tačiau ir tiesiai iš režimo keikiamų valstybių vyriausybių, visų pirma JAV, kuri savo paramą nutraukė prieš porą metų. Humanitarinės pagalbos organizacijos jau sunkiai besurenka paramą Šiaurės Korėjai. Tarptautinė bendruomenė mano, jog pagalba šiaip ar taip nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia. Maistas esą atitinka korumpuotos sistemos išrinktiesiems, kurie pasipelno pardavinėdami jį juodojoje rinkoje.
Neramumus paskatino tai, kad Korėjos valdžia atjungė minėtiems regionams elektrą, norėdama įspūdingai apšviesti vasario 16-ąją vykstančio Kim Jong-ilo gimtadienio iškilmes Pchenjane.
Pietų Korėjos analitikai tvirtina, kad Kim Jong-ilas gali sąmoningai palaikyti pastovų skurdą šalyje. Politiškai tai jam naudinga, nes badu nusikamavę žmonės apie jokias demokratizacijos galimybes nė nesusimąsto. Tiesa, kartais bado masteliai išauga iki sunkiai suvokiamo lygio. Šiaurės Korėjoje 1995-1998 metais įsigalėjęs badas nusinešė daugiau kaip milijono žmonių gyvybes ir dar daugiau privertė kentėti. Vienas labiausiai neįtikėtinų pasakojimų teigia, kad šalies žmonėms mintant vien kuklia Kinijos ir Pietų Korėjos maisto parama, Kim Jong-ilas nepasigėdijo iš Vakarų atsivežti savo asmeninius itališkos picos kepėjus.
Revoliucijos nebus
Pietų Korėjos susivienijimo ministras Hyunas In-taekas skeptiškai vertina galimybę, kad arabų pasaulyje pasklidę demokratiniai judėjimai galėtų persikelti į Šiaurės Korėją. Žmonės čia praktiškai atskirti nuo globalaus informacijos srauto, nes turi ribotą priėjimą prie Interneto, o žiniasklaida nepranešinėja apie įvykius Šiaurės Afrikoje.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)