Pirmadienį (sausio 24 d.) baigėsi kandidatų į savivaldybių tarybų narius pareiškinių dokumentų įteikimas. Didžiausia šių rinkimų intriga –pirmą kartą rinkimuose gali dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai, kurių užsiregistravo daugiau nei pusė tūkstančio.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia nepartinių kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus Vilniuje, Kaune ir Mažeikių rajone. Šių kandidatų dalyvavimas džiugina tuos, kurie jaučiasi pavargę nuo partijų ideologinių rietenų bei tikisi naujų ir sąžiningų politikų atėjimo į savivaldą. Tiesa, toli gražu ne kiekvienas savarankiškai išsikėlęs kandidatas iš tikrųjų gali save vadinti nepartiniu.
Anot politologės Ainės Ramonaitės, akivaizdu, kad kai kuriais atvejais partiniai žmonės, „prisidengdami nepartiškumo, kaip kokio nekaltumo, skraiste, bando prasmukti į rinkimus“. Galbūt tai susiję su Lietuvoje rinkėjams būdingu polinkiu balsuoti už naujus kandidatus, ieškoti naujovių.
Tokius nepartinių kandidatų sąrašus kaip, pavyzdžiui, Artūro Zuoko ir Vilniaus koaliciją A. Ramonaitė pavadino „senu vynu naujuose buteliuose“, kai politikos senbuviai išnaudoja galimybę persigrupuoti ir nauju veidu pasirodyti rinkėjams.
Galimybė sudaryti nepartinių sąrašus yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tarkime, Estijoje nepartiniai kandidatai turi galimybę dalyvauti visų lygių rinkimuose. Lietuvoje nepartiniai sąrašai kol kas galimi tik rinkimuose į savivaldybių tarybas – neretai argumentuojama, esą partijos nėra tokios svarbios sprendžiant vietos reikalus kaip nacionalinėje politikoje.
Koalicijos savivaldybių tarybose irgi neretai sudaromos kitokiais principais nei Seime, remiantis ne tiek ideologiniais panašumais, kiek asmeniniais ir verslo interesais.
Nežinia, ar protinga tikėtis, kad pavienių žmonių atėjimas savaime prisidės prie efektyvesnio ir demokratiškesnio savivaldybių darbo. „Kaip ir nacionalinės politikos erdvėje, savivaldybėje irgi reikalingos žmonių komandos, turinčios bendrus tikslus ir vertybes bei atsakingos prieš rinkėjus“, – mano A. Ramonaitė.
Naujoji rinkimų tvarka leidžia rinkimuose dalyvauti bendruomenių atstovams ir kitiems pilietiškiems, tačiau partijų vengiantiems žmonėms. Taigi iš pirmo žvilgsnio tai atrodo demokratiškas ir savivaldą priartinantis prie žmonių sprendimas, tačiau lygiai taip pat sėkmingai jis gali tapti ir populistų įrankiu.
„Realiai valdys tos pačios partijos, tie patys žmonės, tik jie surinks balsus per tuos veidus. Tai politinė afera ir noriu į tai atkreipti dėmesį”, – pareiškė populiarus dainininkas Jurgis Didžiulis, kuris ketino į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kandidatuoti su nepartiniu judėjimu „Vilnius –mūsų reikalas”.
J. Didžiulis sakė norėjęs padėti nepartinei iniciatyvai, bet vėliau nusprendė pasitraukti, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog kandidatas savivaldybių rinkimuose turėtų būti ne tik geras žmogus ar visuomenei pažįstamas veidas, tačiau ir kompetetingas politikas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)