, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė pataisoms, kuriomis siūloma vieneriems metams nutraukti pervedimus iš „Sodros“ į privačius pensijų kaupimo fondus. Komitetas pirmadienį taip pat nusprendė siūlyti 100 proc. atkurti sumažintas pensijas, nors Vyriausybė Seimui pasiūlė siūlė atkurti 50 proc.
„Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo pataisą, kurioje pervedimai į privačius fondus 2012 metais sumažinami iki 0 proc., įregistravo Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zaščiurinskas, priklausantis SRDK.
Pasak valdančiųjų konservatorių frakcijos nario ir SRDK pirmininko Rimanto Jono Dagio, pasiūlymas pagal patikslintą prognozę leistų sutaupyti apie 380 mln. litų (anksčiau numatyta 391,1 mln. Lt). Jei Seimas nepritartų pataisoms, ši suma, sudaranti 2 proc. nuo socialinio draudimo įmokų, būtų pervesta į privačius pensijų kaupimo fondus.
Pasak komiteto pirmininko, Pensijų sistemos reformos įstatyme galima būtų numatyti, kad pervedimai fondams būtų nutraukti į skolą ir vėliau kompensuoti, tačiau dėl šio ar kitų variantų turėtų apsispręsti Seimas.
Spalį Seimui pateiktame „Sodros“ finansinių rodiklių įstatymo projekte numatomas 2,071 mlrd. litų deficitas.
R. Dagys argumentuoja, kad dabartinėje situacijoje investicijos į užsienio valstybių obligacijas ir kitus fondus yra rizikingos, o Lietuvoje itin trūksta pinigų, taigi lėšų pervedimas į užsienį yra „ne geriausia išeitis“. SRDK pirmininkas pasisako už „estišką variantą“, kai gyventojai renkasi papildomai kaupti pensijoms privačiuose fonduose savo noru.
Tokį siūlymą, kaip ir ankstesnius pervedimų į privačius fondus mažinimus, kritikuoja Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). PFDA pirmininkas Mindaugas Gadeikis teigia, kad taip pažeidžiami fondų klientų teisėti lūkesčiai, o LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva pervedimų mažinimą vadina „milijonų dirbančiųjų žmonių nuosavybės nacionalizacija“.
Rugsėjį Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundą, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti, ar pervedimų į privačius fondus mažinimas neprieštarauja Konstitucijai. KT priėmė šį skundą nagrinėti.
Privatūs pensijų fondai veiklą pradėjo 2004 metais. Tuomet pervedimai siekė 2,5 proc. ir buvo palaipsniui didinami iki 5,5 proc., tačiau nuo 2009 metų sumažinti iki 3 proc., vėliau – iki 2 proc. 2009 metų Pensijų reformos įstatymo redakcijoje buvo numatoma, kad jau šiais – 2011 metais – pervedimai į pensijų fondus turėjo būti gražinti į 5,5 proc. lygį.
SRDK, R. Dagio teigimu, taip pat siūlo Seimui 100 proc. atkurti sunkmečiu sumažintas pensijas, nors Vyriausybė parlamentarams pateikė projektą, kuriame siekiant toliau taupyti numatomas 50 proc. sumažintos dalies atstatymas. Koalicijos partnerės Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga priešinasi pervedimų į privačius fondus nutraukimui ir siekia palikti pensijas sumažintas, o visiško atstatymo siekia konservatoriai, kurių svarbią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)