Dviem paskutiniams šios kadencijos Seimo darbo mėnesiams numatyta kone du šimtai įstatymo projektų. Tačiau kartą per savaitę posėdžiausiantys parlamentarai nenusiteikę pildyti visų ministrų kabineto ar kolegų pasiūlymų.
Seimo valdyba patvirtino, kad rugsėjo 10 d. paskutinę sesiją pradedantis Seimas į plenarinius posėdžius rinksis su kartus per savaitę – vienos dienos ir pusdienio posėdžiams, komitetų posėdžiai vyks kartą per savaitę. Nors parlamentarai dirbs trumpiau, numatyta ir ankstesnė nuostata – kas ketvirtą savaitę plenariniai posėdžiai nerengiami. Tad lieka daugiausia 7 pilni ir tiek pat pusdienio trukmės plenarinių posėdžių ir beveik du šimtai įstatymo projektų ir juos lydinčių dokumentų. Tiesa, prieš tvirtinant darbotvarkę planuose buvo apie šešis šimtus įstatymų bei jų pataisų.
Rečiau į Seimo posėdžių salę buvo nusprendęs rinktis ir praėjusios kadencijos – 2004–2008 m. – Seimas. Tiek praėjusį kartą, tiek šįkart parlamentarai aiškina, kad laiko diskusijoms, projektų analizei ir pataisoms – per mažai, kad siūlomi įstatymai būtų priimti dar senosios kadencijos Seimo. Esą rinkimams besiruošiantys dabartiniai Seimo nariai nesugebėtų dirbti sparčiau ir susirinkti į posėdžius dukart per savaitę. Tad iš pateiktų projektų bus svarstomi tik patys svarbiausi.
Vyriausybės norai
Ministrų kabinetas Seimui pateikė daugiau nei aštuoniasdešimt įstatymų projektų bei juos lydinčių teisės aktų. Tačiau tuo, kad kadenciją baigiantis Seimas sugebės apsvarstyti ir priimti visus numatytus projektus, abejoja ir pats ministras pirmininkas Andrius Kubilius, žurnalistams kalbėjęs, kad iš Seimo tikisi priimtos pensijų reformos, įteisintų Darbo kodekso (DK) pataisų, teritorijų planavimo naujovių, projektų dėl centralizuoto valstybės turto valdymo, senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos bei bent jau įsibėgėjusių diskusijų dėl šilumos ūkio įstatymo. Tokius prioritetus išskiria ir parlamentarai – tiek valdantieji, tiek opozicinės partijos.
Tačiau net ir Vyriausybės darbų planas – pernelyg optimistiškas ir įmanomas tik tuo atveju, jei parlamentarai nepasiduos priešrinkiminei karštinei, mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Dagys: „Manau, užtektų viltis, kad ramiai priimtume pensijų reformą – vien šį projektą sudaro apie trisdešimt įstatymų. Prie galutinio sprendimo dėl kelių dalių dar nesame priėję, tad bus ką veikti.“
Pensijų reforma buvo vienas iš šios Vyriausybės užmojų, tačiau jos visos per ketverius kadencijos metus nepavyko įgyvendinti. Reformos esmė – leisti gyventojams rinktis: sustabdyti įmokas į privačius pensijų fondus arba pradėti papildomai mokėti ir iš savo kišenės, kad dalį pridėtų valstybė.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)