Dvi geros žinios Lietuvos ir Lenkijos kovoje dėl neva tautines mažumas diskriminuojančių švietimo įstatymo nuostatų: ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė pasiūlymui įvertintu galimybę skirtingai vertinti lietuvių ir kitataučių mokymosi pasiekimus. Penktadienį apie švietimo problemas Lenkijoje su ten gyvenančiais lietuviais bendraus šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Ketvirtadienį pritarta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų pasiūlytoms įstatymo nuostatoms, numatančioms atšaukti ar sušvelninti neva tautines mažumas diskriminuojančius švietimo įstatymo straipsnius. Tiesa, už tris pataisas balsavo mažuma – po 26-29 Seimo narius.
Siūlomuose įstatymo projektuose siūloma laikinai atšaukti privalomą Lietuvos istorijos, geografijos bei pilietinių pagrindų pamokų vedimą valstybine kalba – įsigaliojimas būtų nukeltas į 2015 m. rugsėjį. Ši tvarka jau įsigaliojo praėjusių metų rugsėjį.
Taip pat norima atšaukti 2013 m. turinčią įsigalioti nuostatą, jog tautinių mažumų atstovai, besimokantys savo gimtąja kalba, privalės laikyti lietuvių kalbos egzaminą, kaip ir lietuviai. Anot parlamentaro Leonardo Talmonto, tokia tvarka yra diskriminuojanti: „Lietuvių kalbos pamokų lietuviškose mokyklose yra 800 valandų daugiau. Tai kokia lygybė gali būti? Egzaminus reikia vertinti taikant skirtingus kriterijus.“
Seimas taip pat po pateikimo pritarė nuostatai, jog rajonų centruose bei gyvenamosiose vietovėse, kur gyvena nemažai tautinių mažumų atstovų, būtų užtikrinama galimybė vidurinio ugdymo programą įgyvendinti tautinių mažumų kalba bent vienoje mokykloje ar klasėje.
Už šias nuostatas Seime balsavo ne tik trys LLRA atstovai, bet ir dalis Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narių. Tačiau Valentinas Mazuronis, „tvarkiečių“ seniūnas, teigė, jog jo balsas nereiškia, kad pakeitė nuomonę apie dabar galiojantį švietimo įstatymą: „Balsavau už ankstesnį įstatymą, bet, manau, reikia atsižvelgti ir į tautinių mažumų interesus. Nemanau, jog siūlomos pataisos, tokios, kokios dabar yra, galėtų būti priimtos – reikia susitarti, kokį kompromisą galėtume prieiti.“
V. Mazuronis teigė, jog frakcijos vieningos nuomonės dėl šio klausimo nebuvo priėmusios, parlamentarai balsavo išreikšdami asmenines pozicijas.
Atsižvelgiant į tai, jog po pateikimo „už“ balsavo mažiau nei penktadalis parlamentarų, vargu ar tolimesnėse balsavimo stadijose bus surenkama daugiau balsų. Tačiau parlamentarai išreiškė geranoriškumą dėl galimų diskusijų, mano V. Mazuronis.
Tik galimybė
IQ.lt kalbintas LLRA atstovas Seime L. Talmontas neneigė, jog tiek pasiūlytos švietimo įstatymo pataisos, tiek B. Komorowskio vizitas Punske yra teigiami ženklai, galintys simbolizuoti ir santykių gerėjimą. „Neseniai Seimas atmetė įstatymą, numatantį, jog „lenko kortą“ turintys asmenys negali kandidatuoti į Seimą. Šitie trys žingsniai rodo, jog Lietuvos valdžia elgiasi teigiamai tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigė L. Talmontas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)