Sekmadienį vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai žada intrigą. Įdomu, kaip seksis nepriklausomiems kandidatams ir jų koalicijoms, ar ekonomikos nuosmukio metu šalį valdę konservatoriai sugebės išvengti triuškinančio pralaimėjimo. Galbūt galima tikėtis ryškesnių pokyčių Lietuvos rajonuose ir miestuose?
Partiją, kuri savivaldybės taryboje turi didžiausią įtaką, įmanoma išskirti pagal objektyvų kriterijų – tai politinė jėga, skirianti merą. Dėl hierarchinio savivaldos organizavimo pobūdžio vietos valdžioje ši politinė pareigybė yra svarbiausia. Dažniausiai mero postas atitenka partijai, kuri renkant savivaldybės tarybą pagal balsus finišavo pirma ir gavo daugiausia mandatų.
Tarp 2007 ir 2011 m. rinkimų kas trečioje savivaldybėje merai buvo keičiami bent vieną kartą. Vienais atvejais jų partinė priklausomybė išlikdavo ta pati, o kitais po naujų daugumos dėlionių ir perversmų tarybose šiuo postu džiaugdavosi jau kita politinė jėga. Atrodo, kad kai kuriose savivaldybėse nuolatinė kaita tapo norma – pavyzdžiui, Šiaulių rajone nuo 2003 m. meru būdavo tai socialdemokratas Algimantas Gaubas, tai valstiečių liaudininkų atstovas Raimundas Jakutis.
Po vasario 27 d. tikėtinai susilpnėjus dviejų iš „didžiojo ketverto“ partijų (konservatorių ir liberalcentristų) pozicijoms, atsivertų galimybės parlamento opozicijoje įsitvirtinusioms Darbo partijai bei „Tvarkai ir teisingumui“.
Nepaisant tokių pokyčių, svarbiausios tendencijos vietos valdžios geografijoje prieš savivaldos rinkimus yra pakankamai aiškios. 2010 m. pabaigoje 48 mero postai iš 60 Lietuvos savivaldybėse priklausė tik keturioms politinėms jėgoms: Lietuvos socialdemokratų partijai (turėjo 19 merų), Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (14), Liberalų ir centro sąjungai (8), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (7). Likusius 12 postų dalijosi Liberalų sąjūdis (4 merai), Tvarka ir teisingumas (2), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (2), Naujoji Sąjunga (2), Darbo partija (1) ir Lietuvos centro partija (1).
Įdomu tai, kad kai kuriuos mero postus iš partijų dar net nesulaukus rinkimų nominaliai atėmė galimybė kandidatuoti kaip nepartiniams. Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis, išreiškęs nepasitenkinimą savo pozicija Tėvynės sąjungos sąraše, nusprendė eiti į rinkimus atskirai ir subūrė nepriklausomų kandidatų koaliciją.
Tik praėjusių metų gruodį Raseinių rajono meru tapęs Dainius Šadauskis, kuris 2007 m. į tarybą buvo išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, nutarė kandidatuoti vienas. Visgi dauguma merų „neišdavė“ savo partijų.
„Didžiojo ketverto“ šansai
Iš Lietuvos savivaldoje dominuojančių partijų didžiausią tikimybę po vasario 27 d. švęsti turi socialdemokratai. Pusę 2007-2011 m. laikotarpio praleidę nacionalinės valdžios opozicijoje, jie sugebėjo kontroliuoti beveik trečdalį šalies merų postų. Prie to daug prisidėjo tai, kad 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimai vyko ekonominei situacijai Lietuvoje dar gerėjant, ir tuo metu šalies Vyriausybėje dominavusi LSDP savivaldos rinkimuose buvo rinkėjų nubausta labai nedaug (o kai kuriose savivaldybėse netgi sugebėjo gauti daugiau balsų).2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)