Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Švietimo įstatymo naująją redakciją ir suteikė pretekstą Lenkijos žiniasklaidai dar kartą prabilti apie blogėjančius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Kaip pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP, Lenkijos Senato maršalka Bogdanas Borusewiczius, paklaustas, ar naujasis Lietuvos švietimo įstatymas dar labiau nepakenks Lietuvos ir Lenkijos santykiams, atsakė, kad „santykiai blogėti negali, nes jie jau ir taip blogi. Neįsivaizduoju, kaip juos dar galima labiau pabloginti.“
Būtent ši frazė tapo dar viena sparnuota citata, kurią mielai kartoja ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos žiniasklaida. Kita vertus, Lenkijos Senato vadovas taip pat teigė, kad Lietuvos švietimo įstatymo įsigaliojimas „nėra kažkokia tragiška situacija“. Be to, B. Borusewiczius pripažino, kad „įstatymas pasirašytas, įsigalios ir lenkams Lietuvoje teks prisitaikyti“.
Tad iš esmės galima būtų teigti, kad Lenkijos politikai žiūri gana ramiai į tai, kad lietuviai priėmė šį įstatymą. „Aš nusivylęs, bet ne nustebęs. Buvo aišku, kad Lietuvos prezidentė pasirašys įstatymą. Jei kas manė kitaip – tai vadovavosi iliuzijomis“, – naujienų agentūrai PAP kalbėjo B. Borusewiczius.
Vis dėlto Lenkijos žiniasklaidoje akcentai dedami taip, kad būtų pabrėžta Lietuvos ir Lenkijos santykių krizė, o naujoji Švietimo įstatymo redakcija – tarsi dar viena vinis į Lietuvos ir Lenkijos santykių karstą. Apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai dugne, šiandien rašo „Rzecpospolita“, panašiomis nuotaikomis dalinasi ir „Gazeta Wyborcza“. Straipsnio antraštė skelbia: „Su Lietuva bus blogiau“. Dienraštis „Nasz Dziennik“ savo straipsnį pavadino „D. Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms“.
Kaip šauksi – taip atsilieps. Nenuostabu, kad Lietuvos žiniasklaida aidu atkartoja lenkų kolegų emocijas ir dar kartą skelbia frazes, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai tokie blogi, jog atrodytų, belieka sulaukti abiejų šalių diplomatų atšaukimo.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad šiuo atveju konfliktas bent jau dėl Švietimo įstatymo nuostatų jau yra išsemtas. Save gerbiantys lenkų politikai nedrįs kvestionuoti Lietuvos teisės priimti įstatymus tokius, kokie atrodo reikalingi Lietuvos valdžios institucijoms – priešingu atveju tai būtų laikoma grubiu kišimusi į valstybės suverenitetą.
Žinoma, galima priekaištauti Lietuvos valdžiai, kad ji ne pačiu tinkamiausiu metu ėmė taisyti situaciją – tokių pataisų dėl tautinių mažumų švietimo reikėjo prieš dešimtmetį ar dar ankščiau. Vis dėlto po didžiausios kilusios protestų, pasipiktinimų ir kartais net dezinformacijos bangos, dabar gali belikti tik lyginti panašių įstatymų versijas Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir toks lyginimas negalės patvirtinti, jog Lietuvoje kuriamos prastesnės švietimo sąlygos tautinėms mažumoms nei Lenkijoje.2 psl. >>
Spausdinti
Idomu, ar Lenkojos politiku zodyne, zodis ‘paritetas”, “veidrodinis principas”, ‘simetrija” egzistuoja?
Arvydas Damijonaitis
1.Okupantus rusus ir okupantus lenkus vienija politika ignoruoti tarptautinę teisę,įzuoliuti Lietuvą tarptautinių arbitražų erdvėje;2.Okupantai visuomet turi savo parankinius provokatorius,kurie okupacinius padarinius primeta Lietuvos pusei.Tomaševskiai yra tokių provokatorių pavyzdžiai;3.Dėl sostinės Vilniaus lenkiškos okupacijos,dėl akivaizdžių genocidinių nusikaltimų požymių Lietuvos pusė gali kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl lenkiškos okupacijos padarinių .Lygiavos principas yra neadekvatus,nes lietuviai neokupavo Varšuvos,nenaikino lenkų;4.Rusija niekšiškai išnaudoja Vilniaus lenkišką okupaciją,kaip priemonę “SKALDYK IR VALDYK”,stato atomines elektrines Lietuvos pasienyje;5.Lietuva ir Lenkija galėtų vieningai pareikšti savo VETO atominiams Rusijos-Baltarusijos žaidimams; 6.Lietuviai,čečėnų pavyzdžiu ,gali tapti “teroristais”,nes ir Rusija ir Lenkija(Vilniaus krašto okupacijos padarinių įtvirtinimas,kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus) brutaliai pažeidžia lietuvių teisę GYVENTI ;
..