, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
JAV paskelbė įšaldžiusios 30 mlrd. dolerių vertės Muammaro Gaddafio, jo šeimos narių ir kai kurių kitų Libijos vyriausybės narių sąskaitas. Tai didžiausia kada nors įšaldyta suma. Analogiškai ir Europos Sąjunga pagaliau priėmė sprendimą įvesti griežtas sankcijas. Tiesa, ne visos valstybės itin patenkintos, kad nebegalės palaikyti ryšių su turtinguoju Libijos lyderiu, kuris vis dar tiki, kad „žmonės jį myli“.
Šeštadienį Jungtinės Tautos (JT) paskelbė, kad imsis nagrinėti Libijos vyriausybės nusikaltimus žmogiškumui ir pritarė sankcijoms režimo elitui priklausantiems asmenims. Jų turtas įšaldytas, apribota galimybė keliauti ir sustabdytos ginklų siuntos į šalį. Nepaisant to, kad šios sankcijos gali neturėti jokios realios įtakos režimui dar ilgą laiką, jos bent jau pademonstravo Libijos žmonėms globalų palaikymą.
Europos Sąjunga (ES), kuri eilinį kartą gauna kritikos už vangią reakciją į įvykius tarptautinėje arenoje, pirmadienį pagaliau susitarė dėl sankcijų Libijai. Buvo pranešta apie ginklų embargą, turto įšaldymą ir sprendimą neišduoti vizų 26-iems M. Gaddafio aplinkos žmonėms. Didžioji Britanija siūlo sukurti virš Libijos neskraidymo zoną, o JAV pergrupuoja regione savo pajėgas, kad „būtų pasirengusios imtis veiksmų, jei tik sprendimas bus priimtas“.
Liks nepatenkintų
Karinio įsikišimo kol kas neplanuojanti ES svarsto tolimesnes ekonominio spaudimo galimybes M. Gaddafio režimui. Tam Europos šalys turėtų įtraukti ir verslo įmones, susijusias tampriais ryšiais su Libijos režimu. Šis sprendimas būtų ypač skausmingas Italijai, kurioje net kelios stambios bendrovės, tokios kaip energetikos gigantas ENI, bankas „UniCredit“ ar net „Juventus“ futbolo klubas didele dalimi remiasi Libijos kapitalu.
„Mes šalies viduje juokiamės iš tų pranešimų apie šimtus ir tūkstančius aukų… Apie Tripolio ir Bengazio bombardavimus, apie samdytus karius“, - įtikinėjo žurnalistus S. al-Islamas.
JT sankcijos irgi iš pradžių sulaukė kai kurių ekonomiškai „supančiotų“ šalių pasipriešinimo. Tarkime, Rusijai, kuriai M. Gaddafis buvo vienas svarbiausių prekybinių partnerių regione, sankcijos reiškia 4 mlrd. JAV dolerių vertės ginkluotės sutarčių praradimą. Visgi galiausiai Maskva prisijungė prie sankcijų ir pareiškė, kad „smerkia jėgos naudojimą prie civilius”.
Tačiau iš Rusijos sklinda nevienareikšmiški įvykių Libijoje vertinimai. Tarkime, Kremliui palankios jaunimo organizacijos „Naši“ lyderis savo asmeniniame tinklaraštyje pareiškė, kad „M. Gaddafis parodė pasauliui, kaip reikia elgtis su provokatoriais, kurie kelia nestabilumą ir pilietinio karo grėsmę“.
„Didelis pokštas“
M. Gaddafio vyriausybė nesėkmingai mėgina įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad būtent sukilėliai yra smurto provokatoriai, kuriuos remia teroristinė organizacija Al-Qaeda, bei šaiposi iš JT, tariamai priėmusių sprendimą dėl sankcijų pasirėmus vien tik spaudos pranešimais. Anot M. Gaddafio sūnaus Saifo al-Islamo, spaudoje pasirodžiusi informacija apie tūkstančius žuvusiųjų yra „didelis pokštas“.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)