Dauguma savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių partijų teigia rinkiminei kampanijai išleidusios apie pusę milijono litų arba mažiau. Tuo tarpu valdančioji Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) teigia, kad daugiau nei pusę milijono išleido vien Vilniaus miestui, o išlaidos visoje Lietuvoje dar nėra suskaičiuotos. Socialdemokratai, kurių populiarumas pastaraisiais metais augo, tvirtina, kad iki pusės milijono litų jų rinkimų kampanijai dar toli.
Vilniaus meras Raimundas Alekna teigia, kad šie rinkimai TS-LKD kainavo gerokai daugiau nei 2007 metais ir tvirtina, kad daugiau nei pusę milijono litų surijo kampanija vien sostinėje. Kauno skyriaus TS-LKD vadovas Marijus Panceris informavo, kad išlaidoms Kaune prireikė 200 tūkst. litų, kurie surinkti iš rėmėjų.
Anot R. Aleknos, daugiausia išlaidų buvo skirta pritraukti „ateities rinkėją“, stengtasi investuot į jaunimą, tad dauguma lėšų teko įvairiai reklamai internete.
Kitos partijos irgi teigia kol kas negalinčios tiksliai pasakyti išlaidų, nes sąskaitos iš rajoninių skyrių vis dar plaukia, tačiau tvirtino išleidę ne mažiau pusės milijono litų. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė kol kas negalintis skaičiais įvertinti išlaidų, tačiau sakė, kad jos yra „minimalios“. Sostinėje daugiausia kainavo lauko reklama, o rajonuose stengtasi orientuotis į asmeninius susitikimus.
Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis teigė, kad jų išlaidos kol kas sudaro apie 550 tūkst. litų ir gali išaugti dar iki 800-900 tūkst. Daugiausia pinigų esą surijusi reklama televizijoje, nepigiai atsiėjo internetas ir lauko reklama. O kiekio prasme daugiausia reklamos pasirodė internete. Anot Š. Gustainio, akivaizdu, kad partijos imasi labai skirtingų rinkiminės agitacijos strategijų, nes skiriasi rinkėjas, į kurį taikomasi. „Lyginti mūsų ir, tarkime, „tvarkiečių“ rinkėją tiesiog nelogiška“, – sako Š. Gustainis. Liberalai taikosi į miesto gyventoją, aukštesnės perkamosios galios rinkėją su aukštuoju išsilavinimu.
Kazimiera Prunskienė, Lietuvos liaudies partijos kandidatė teigia, kad jiems šie rinkimai atsiėjo apie pusę milijono ir daugiausia finansų esą buvo nukreipta į regioninius skyrius. Nemažai atsiėjo reklama regioniniuose spaudos leidiniuose ir televizijose. Visgi, anot K. Prunskienės, lyginant su 2007 metų rinkimais, rėmėjų „entuziazmas“ šiemet buvo žymiai mažesnis. Liaudies partija esą stengėsi apsieiti kuo pigiau, nes ekonominė krizė gerokai apkarpė rėmėjų galimybes.
Socialdemokratai, pagal jų pateikiamas išlaidas rinkiminei kampanijai, rodos, išsiskiria bendrame partijų kontekste. Socialdemokratų kandidatas Romas Adomavičius sako, kad „iki pusės milijono ribos dar toli“. Jis nesupranta, iš kur kitos partijos turi tiek lėšų savo rinkiminėms kampanijoms ir tvirtino, kad rinkimų rezultatai Lietuvoje dažnai būna atvirkščiai proporcingi pastangoms, kurias partijos sudeda į rinkiminę kampaniją. Anot R. Adomavičiaus, „kuo daugiau bruki, tuo mažiau rinkėjai tiki“.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)