Dar neprasidėjus naujam šildymo sezonui Kauno miesto mokyklų skolos už šildymą siekia 8 milijonus litų. Tačiau miesto valdžia sugalvojo savotiškai išspręsti šią problemą: švietimo įstaigų, kurias valdininkai nuspręs renovuoti, vadovams svarstoma skirti vienkartinius priedus – iki pusės po renovacijos sutaupytų pinigų sumos.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius Virginijus Mažeika teigė, jog tokia tvarka paskatintų mokyklų direktorių „energetinę vadybą”. Pasak V. Mažeikos, pretenduoti į priedus prie atlyginimo galėtų visų Kauno mokyklų vadovai. Tačiau faktiškai tokia tvarka aktualiausia renovuojamų švietimo įstaigų direktoriams.
„Įgyvendinus renovaciją po tam tikro etapo būtų galima palyginti, ar švietimo įstaiga pasiekė nustatytas išlaidų šildymui ir elektrai sumažinimo normas. Kiekvieną kartą būtų individualiai sprendžiama, ar skirti priedą prie atlyginimo renovuotos mokyklos vadovui“, – IQ.lt sakė V. Mažeika.
Pasak jo, įgyvendinusios renovacijos projektus įstaigos gali sutaupyti nemažai lėšų, o mokyklų vadovai būna tokių projektų valdytojai. Todėl pristatydamas šį klausimą tarybos posėdyje V. Mažeika ragino kolegas balsuoti už naują priedų prie atlyginimo skyrimo tvarką.
Tačiau ne mokyklų vadovai, bet pati Kauno savivaldybės taryba posėdžiuose sprendžia, kurią švietimo įstaigą reikia renovuoti. Tarybos narys Vytautas Vasilenko mano, jog neūkiškus mokyklų vadovus reikėtų bausti, o ne skirti piniginius priedus tų mokyklų vadovams, kurias renovuoti leidžia miesto politikai.
Opozicijos atstovas V. Vasilenko neneigė, kad įvairios partijos taip gali bandyti pamaloninti sau palankius mokyklų vadovus. „Mokyklų tinklas didelis, įvairios partijos turi ir sau prijaučiančių, ir gal net deleguotų mokyklų vadovų. Bet visų atvejų nesuseksi. Tačiau skirti pinigus mokyklų direktoriams, nuo kurių renovacija iš esmės net nepriklauso, netelpa proto ribose“, – sakė V. Vasilenko.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas patvirtino, kad priedas būtų skaičiuojamas nuo sumos, kurią mokykla sutaupytų mažiausiai per pusmetį. „Tačiau tikriausiai skaičiuosime per metus sutaupytą sumą. Juk energetinių išteklių taupymas mokyklose yra labai sezoniškas“, – sakė A. Bagdonas.
Lietuvoje renovuotų mokyklų pavyzdžiai rodo, kad po renovacijos sutaupytos sumos per metus paprastai siekia dešimtis tūkstančių litų. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono plėtros tarybos 2009 m. patvirtintų mokyklų, kurias siūloma renovuoti, sąraše nurodoma, kad per metus renovuotos konkrečios mokyklos sutaupys nuo 73 iki 86 tūkstančių litų.
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) apie Kaune siūlomą priedų direktoriams skyrimo tvarką nebuvo informuota. Tačiau LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė teigė apie tokią priedų skyrimo tvarką direktoriams negirdėjusi nė vienoje Lietuvos savivaldybėje. „Mes savo nuomonę galėtume pasakyti tik išnagrinėję kauniečių pasiūlymą. Tačiau šios kadencijos Kauno miesto savivaldybė jau ne pirmą kartą neinformuoja mūsų apie sprendimus, aktualius pedagogams”, – sakė J. Voloskevičienė.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)