, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Japonams gali tekti griebtis paskutinio šiaudo pažeistoje Fukušimos atominėje elektrinėje – užpilti reaktorius smėliu ir betonu. Japonijos inžinieriai pripažino, kad tai gali būti vienintelis būdas sustabdyti radiacijos plitimą. Tokiu pat būdu 1986 metais „palaidoti“ Černobylio atominės elektrinės reaktoriai.
Kol kas japonai dar bando išspręsti problemas paprastesniais būdais. Pirmiausia siekiama atvėsinti perkaitusius reaktorius. Iki elektrinės nutiesti elektros kabeliai, kad būtų galima įjungti vandens siurblius. Vanduo ant reaktorių pilamas ir kariniais sraigtasparniais.
Elektrinės aušinimo sistemas iš rikiuotės išvedė cunamis, kuris kilo po 9 balų stiprumo žemės drebėjimo kovo 11 d. Vanduo nuplovė atsarginius generatorius, tad temperatūra panaudoto branduolinio kuro saugyklose pradėjo kilti.
Tačiau tai, kad japonai pirmą kartą po nelaimės užsiminė apie galimybę užpilti reaktorius betonu, gali reikšti, kad visos ligšiolinės pastangos neduoda lauktų rezultatų.
Japonija padidino pavojaus lygį nuo 4 iki 5. Pagal tarptautinę atominių incidentų vertinimo skalę, maksimalus lygis gali būti 7. Toks lygis buvo pasiektas sprogus Černobylio atominei elektrinei.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Kinijoje Michaelas O’Leary’s „Reuters“ naujienų agentūrai sakė, kad radiacijos lygis aplink Fukušimos elektrinę tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai nekelia.
Japonijai pagalbos ranką ištiesė ir pasaulio ekonomikai didžiausią įtaką darančios valstybės. Didysis septynetas (G-7), kuriam priklauso ir pati Japonija, sutarė įsikišti į valiutų rinką, kad sustabdytų jenos stiprėjimą bei palengvintų sąlygas Japonijos eksportuotojams. Pirmoji į rinkas intervenciją padarė Japonija, supirkusi milijardus JAV dolerių.
Pastarąjį kartą valstybės organizuotai įsikišo į valiutų rinką 1999 metais, kai reikėtų sustabdyti krentantį ką tik įvesto euro kursą.
KOMENTARAI (0)