, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Vyriausybė siūlys Seimui „Rail Baltica“ geležinkelio projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai gali paspartinti žemės sklypų perėmimą iš privačių rankų, nors dalis savininkų tikisi pasipelnyti reikalaudami rinkos kainas viršijančių kompensacijų.
„Ypatingos valstybinės svarbos statuso suteikimas projektui „Rail Baltica“ užtikrins jo įgyvendinimą, padės efektyviau panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas. Taip pat bus sparčiau sprendžiami žemės sklypų formavimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimai“, – Susisiekimo ministerijos pranešime cituojamas ministras Eligijus Masiulis.
2009 metais skaičiuota, kad europinei vėžei nutiesti valstybei gali tekti išpirkti 2 tūkst. sklypų iš privačių savininkų. Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ „Rail Baltica“ projekto centro direktorius Saulius Poškus anksčiau IQ teigė, kad pakaks perimti žymiai mažiau sklypų, nes Vyriausybė nusprendė vėžę tiesti ant jau esamo geležinkelio pylimo. Nors nebaigus projektavimo darbų nežinoma, kiek sklypų reikės perimti, pasak S. Poškaus, balandį priimtas žemės perėmimą visuomenės reikmėms numatantis įstatymas ir ypatingos svarbos statusas „Rail Baltica“ projektui yra vis vien reikalingi ir svarbūs: „Būsime garantuoti, kad projektas ilgam neįstrigs kilus ginčui su savininku dėl vieno kvadratinio metro privačios žemės“.
Balandį priimtame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatyme ne tik numatytas greitesnis žemės perėmimas, bet ir administracinė atsakomybė savininkui, jei šis kliudo procedūrai. Ypatingos valstybinės svarbos projektais Seimas, Vyriausybės teikimu, galės pripažinti tik projektus energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos srityse.
Tačiau „Rail Baltica“ projekto vykdytojai vis dar gauna signalų, kad žemės savininkai gali ir toliau bandyti pakreipti europinės vėžę sau palankesniu maršrutu.
Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybė priešinosi planui „Rail Baltica“ tiesti per jau esamą vėžę mieste, tačiau ministras E. Masiulis teigė, kad noras pasukti „Rail Baltica“ nuo Marijampolės centro buvo susijęs ne su tarša ar triukšmu, o su žemės savininkų noru pasipelnyti. Tačiau nesutarimas išspręstas Vyriausybės naudai, šiai pasižadėjus sutvarkyti susijusią infrastruktūrą – pervažas, viadukus ir apsaugą nuo garso ir t.t.
Apie Helsinkį ir Berlyną per Baltijos šalis jungsiančią „Rail Baltica“ trasą kalbama nuo 1994 metų. Projekto ambicijos bliūško mažinant traukinių greitį nuo 200 km/h iki 160 km/h ir net 110 km/h.
KOMENTARAI (0)