Didelė dalis parlamentarų neigiamai vertina teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį teisės aktų skelbimą perkelti į internetinę erdvę. Pritarus R. Šimašiaus pasiūlymams teisės aktus skelbiančios „Valstybės žinios“ liktų be darbo.
Praėjusį antradienį Seime pritrūko parlamentarų balsų priimti ministro teiktą įstatymo projektą. Kaip savo tinklaraštyje pastebėjo R. Šimašius, balsuojant dėl projekto priėmimo, „dingo“ kelios dešimtys Seimo narių. Ministras juos pavadino „valstybininkais“, aktyviai kovojančiais už leidyklos „Valstybės žinios“ išsaugojimą.
Antradienio darbotvarkėje užfiksuota, jog kelioms minutėms išsiregistravo beveik visi Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nariai. Ta pati istorija pasikartojo ir ketvirtadienį – priėmimo stadijoje balsavo tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai Seime. Įstatymo projekto priėmimas atidėtas.
Vienas nusprendusių nebalsuoti – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, IQ.lt paaiškinęs, jog teisės aktų skelbimas spausdintoje formoje – būtina praktika ir elektroninė versija jos nepakeis: „Spausdinta forma paskelbti įstatymai – tam tikras etalonas. Žinoma, praktikoje galima naudotis elektroniniu formatu, tačiau negalima perlenkti lazdos su tokia modernizacija. Tai tas pats kas saldainio laižymas per stiklą, turi egzistuoti autentiškų duomenų bazė.“
Siūlomas įstatymas numato, jog visi teisės aktai, valstybinių institucijų pranešimai būtų spausdinami ne „Valstybės žiniose“ bei „Informaciniuose pranešimuose“, tačiau pateikiami elektroniniame Teisės aktų registre.
Nors socialdemokratai skelbia bandantys išsaugoti spausdintą žodį, konservatorius Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teigė, jog tai tik bandymas išsaugoti buvusio parlamentaro, socialdemokrato Jono Liongino darbo vietą „Valstybės žinių“ direktoriaus pozicijoje.
„Be to, kad reikia spausdinto teisės aktų paskelbimo varianto, jokių argumentų nebuvo išsakyta. Tad galima spėti, jog tokiu būdu tik bandoma išsaugoti kolegos įmonę. Mano nuomone, toks leidinys šiai dienai jau nebeaktualus. Aš jau ilgą laiką, būdamas advokatu, nebeužsakinėjau „Valstybės žinių“, – teigė S. Šedbaras.
Pats J. Lionginas laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos – esą spausdintas žodis miršta, tačiau Seimui priklausanti leidykla „Valstybės žinios“ geba prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų. Nuo 2002 m. tiek tris kartus per savaitę leidžiamos „Valstybės žinios“, tiek kartą per savaitę išeinantis leidinys „Informaciniai pranešimai“ yra platinamas ir PDF formatu, o elektroninių leidinių prenumerata atsieina kelis kartus pigiau. „Valstybės žinių“ versija popieriuje metams kainuoja798,6 lito, tuo metu elektroninė versija – 246,84 lito.2 psl. >>
Spausdinti
“iškasena” tas Andriuk….